Kuršių nerijos pokyčiai: kodėl reikia atsisveikinti su šimtametėmis pušimis?

kursiu nerijaNuo 2013 m. rudens Kuršių nerijos miškininkai pradeda miškotvarkos darbus, kurie vienai unikaliausių Lietuvos vietų atneš pokyčių. Pavyzdžiui, bus kertamos gamtinę brandą pasiekusios kalnapušės – tokie darbai apsaugos nuo pastaruoju metu dažnai šiame regione kylančių gaisrų, pristabdys Kuršių nerijos užžėlimą.

Kuršių nerijos nacionalinio parko vidinės miškotvarkos projektas – tai miško ūkio veiklos planas, skirtas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai nustatyti. Planas sudarytas 10 – čiai metų.

Naujajame Kuršių nerijos miškotvarkos projekte į miškininkystės klausimus pradėta žiūrėti plačiau. Į projektą integruoti Kuršių nerijai ypatingai svarbūs gamtotvarkinio pobūdžio ir priešgaisrinio miškų tvarkymo darbai, miškų tvarkymas susietas su gamtine aplinka, biologine įvairove.

Dešimties metų projekto įgyvendinimo laikotarpyje numatyti ypač didelės apimties darbai – tai gamtinę brandą pasiekusių kalnapušių kirtimas, miško kirtimai formuojant palves, ragų atvėrimai.

„Panašios apimties darbai nėra daryti ištisus dešimtmečius – anksčiau buvo tik sodinama ir vengiama ką nors iškirsti. Tačiau prieš šimtmetį sodintos kalnapušės jau baigė savo biologinio amžiaus ciklą, jos yra pasenusios, peraugusios, nudžiūvusios.
Milžiniški gaisrai tai viena pasekmių, nes sausi seni kalnapušių miškai tampa sauso parako statine“, – sako aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Kitas didelis iššūkis – tai nerijos ragų, apaugusių miškais, šviesinimas.
Pavyzdžiui, Bulvikio, Pervalkos, Preilos ragai atrodo kaip miškų masyvai, tad norint atkurti smėlynų bendrijas bus kertami medžiai, šalinami krituoliai, išvalomas pomiškis.

Pokyčiai neišvengiami ir kopų papėdėse – tiek pajūrio, tiek pamario palvėse. Prieš keletą dešimtmečių čia buvo atviros vietovės, kuriose ganėsi gyvuliai. Bėgant laikui jos užžėlė ir kraštovaizdis pakito. Medynais baigia užželti pilkosios kopos – čia taip pat numatyti suplanuoti kirtimai, kurie atvers „prarastas“ teritorijas.

Įgyvendinant miškotvarkos projektą keisis bendras Kuršių nerijos vaizdas – atsiras daugiau atvirų erdvių, daugės mišrių paprastosios pušies medynų.

Visi miškininkystės darbai vyks pamažu, etapais ir nuolat atidžiai stebint, kokį poveikį jie daro kraštovaizdžiui, kaip jis kinta. Jau po penkerių metų miškotvarkos projektas ir planai gali būti peržiūrimi.

 

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.