Margaraštė vėtrungė yra išskirtinai Kuršių marių žvejų kultūros reiškinys. Vėlesnė jų raida siejama su XX a. pradžios taikomąja daile ir 3-iajame – 4-ajame dešimtmečiuose išplėtotu marių pakraščio kaimų kurortiniu gyvenimu, tiesioginėmis ir netiesioginėmis sąveikomis su menininkų bendruomene. Malonių smulkmenų paklausa žvejus skatino imtis papildomo verslo. Vėjų ir vandens nugairintose rankose spalvinės lentelės apaugo drožiniais, kur netikėti linijų vingiai ir sodrių spalvų žaismas susipynė į savitą, akį džiuginantį skaidmenį. Jame atpažįstame neriją, ženklus, teigiančius tikėjimą ir gražaus gyvenimo viltį. Vėtrungė vienijo priverstinai persikėlusius klaipėdiškius (memellander), buvo ilgesio prarastajai Tėvynei ženklu. Drožinėjimo tradiciją bandyta pratęsti svetur, bet ten ji neprigijusi. Anapilin pasitraukus paskutiniesiems amato žinovams, atsiminimai apie juos, kaip ir jų kūriniai, nugulė muziejų saugyklose. Jie mums mena apie karta iš kartos perduotą pamario gyventojų meilę ir ištikimybę įstabiajam kraštui.
Šių dienų (lietuviškoji) vėtrungių gamyba ženklina naują šio amato raidos, tikro atgimimo ir visuotinio susidomėjimo tarpsnį.“ E. Bacevičius.
Kintai yra viena iš vietovių, kurių žvejai taip pat buvo įtraukti į žvejybos pertvarką 1845 metais Ernstui Vilhelmui Berbomui prižiūrint žvejybos tvarką Kuršmarėse. Už naująsias taisyklės balsavo Prūsijos Landtagas Berlyne ir 1845 balandžio 22 d. buvo patvirtintos atskiru Karaliaučiaus domėno nutarimu. Patvirtintų taisyklių 63-iame (Kuršių marioms) ir 68-ame (Aistmarėms) skirsniuose teigiama, kad siekiant užtikrinti žvejybos prižiūrėtojų darbą, žvejybos laikotarpiu (rudenį ir pavasarį) aplinkmario kaimelių didžiųjų žvejybinių burvalčių (kuršvaltės) stiebo viršūnėje privalu iškelti nustatytų spalvų vėjalentes. Iš jų prižiūrėtojai galėjo nustatyti valties savininką. Nurodyta, kad spalvinė vėjalentė turėjusi būti 2 pėdų ilgio ir 1 pėdos pločio (Prūsijos pėda – 31,2 cm, t. y. 62,4 x 31,2 cm).
VšĮ „ Kintai Arts“ vykdant Kultūros skūnės projektą, finansuojamą Europos Ekonominės erdvės mechanizmų, viena iš pagrindinių idėjų ir buvo pagyvinti domėjimąsi autentiškais amatais, pristatyti unikalų Kuršių marių paveldą ir pakviesti vietos gyventojus bei Pamario svečius susikurti unikalią vėtrungę, ją pasigaminti savo rankomis, išgirsti vėtrungių atsiradimo ir gamybos istoriją iš dabarties meistrų – paveldo sertifikatą turinčių amatininkų Vaidoto Bliūdžiaus ir Lauryno Juodeškos. Tai pirmieji du Šilutės krašto gyventojai, jau seniau negu prieš dešimtmetį apgynę savo gebėjimą ir žinojimą kaip gaminti vėtrunges ir patys yra nemažai jų prigaminę.
Šiuo metu Vaidotas ir Laurynas kviečia visus norinčius išmokti pasigaminti vėtrungę prisijungti prie VšĮ „Kintai Arts“ organizuojamų edukacijų, kurios vyks Kintuose ir Švėkšnoje. Artimiausiu metu besidominčius Pamario žvejų amatais ir kultūra pakviesime ir į istorinio laivo statybos edukacijas Vaidoto Bliūdžiaus dirbtuvėse, ir kiek vėliau – Kintuose, prie atgyjančios Kultūros skūnės. Labai kviečiame įsijungti Šilutės rajono moksleivius kartu su savo darbų ar/ir istorijos mokytojais sudalyvauti šiose unikaliose edukacijose.
Artimiausia edukacija numatoma balandžio 22 ir 30 dienomis, nuo 11 val.
Platesnė informacija www.kintaiarts.lt puslapyje, skyrelyje – Kultūros skūnės turgelis. Pasiteirauti telefonu +370 686 34006. Į edukacijas būtina užsirašyti iš anksto.