Kovo 22-ąją dieną minima Pasaulinė vandens diena. Ta proga Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) nuo kovo 21 d. iki kovo 25 d. tirs šachtinių šulinių bei artezinių gręžinių vandenį.
Šilutėje vandens mėginiai bus priimami rytoj (kovo 22 d.) nuo 10 iki 12 val. ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURE (Lietuvininkų g. 8, Šilutė).
Vandens mėginius reikia pristatyti švarioje 1,5 l talpos plastikinėje taroje. Bus atliekami azoto grupės junginių tyrimai – nustatomas nitrito, nitrato bei amonio kiekis. Speciali vandens tyrimų kaina – 9,52 Eur (įprasta kaina 18,75 Eur). Daugiau informacijos www.nvspl.lt bei telefonu (8 46) 383113.
Praėjusiais metais Pasaulinės vandens dienos proga per savaitę į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją gyventojai pristatė 908 šachtinių šulinių bei artezinių gręžinių geriamojo vandens mėginius. Ištyrus juos nustatyta, kad geriamojo vandens higienos normos reikalavimų neatitiko 26,4 proc. visų mėginių. Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ amonio specifikuota vertė geriamajame vandenyje yra 0,50 mg/l, nitrato ribinė rodiklio vertė ne daugiau kaip 50 mg/l, o kūdikiams ir nėščiosioms iki 10 mg/l, nitrito – ne daugiau kaip 0,50 mg/l.
Vandenį rekomenduojame tirti bent kartą ar du per metus, nes dažniausiai šulinio vandens kokybė pablogėja pavasarį ir rudenį. Pavasarį dėl tirpstančio sniego, potvynių, rudenį dėl lietaus visa paviršinė tarša skverbiasi į gruntą, patenka į gruntinį vandenį.
Vienas pagrindinių šachtinių šulinių bei artezinių gręžinių vandens užterštumo rodiklių yra azoto junginiai gruntiniame vandenyje: amonis, nitratai ir nitritai. Dirvožemyje jie susidaro oksiduojantis organiniams ir neorganiniams azoto junginiams ir susikaupia paviršiniuose dirvos sluoksniuose. Amonis yra kaip indikatorinis rodiklis, atspindintis galimą vandens užterštumą bakterijomis, nuotekomis, gyvūnų fekalijomis. Esant padidėjusiai amonio koncentracijai, rekomenduojama atlikti mikrobiologinius vandens tyrimus, nustatant žarninių lazdelių (E. coli) ir žarninių enterokokų skaičių. Dauguma žarninių lazdelių yra normalios žmonių ir šiltakraujų gyvūnų žarnyno mikrofloros dalis. Tačiau yra ir patogeninių, galinčių sukelti infekcines ligas, kuomet gali pasireikšti stiprus pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, gali pakilti temperatūra. Šios bakterijos jautrios UV spinduliams, dezinfekcijai, o virinant žūsta.
Virinant vandenį mikrobai žūsta, o nitratų ir nitritų koncentracija dar padidėja, nes išgaruoja dalis. Toksiniam nitratų poveikiui jautriausi kūdikiai iki 6 mėn. ir nėščiosios. Didesnėms dozėms taip pat jautrūs vaikai, sergantieji infekcinėmis, lėtinėmis ligomis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemija, senyvo amžiaus žmonės. Virškinamajame trakte dalis nitratų virsta ypač kenksmingais nitritais, o šie sudarydami kitus darinius padidina onkologinių virškinamojo trakto susirgimų riziką, gali veikti mutageniškai.
Nitritai patekę į organizmą taip pat jungiasi su kraujo baltymu hemoglobinu, susidaro methemoglobinas, kuris negali pernešti į audinius reikiamo deguonies kiekio, todėl organizme vystosi hipoksija (deguonies badas).
Apsaugant šulinio vandenį nuo užterštumo svarbu yra tinkamas šulinio įrengimas: gerai parinkta šulinio vieta, sandarumas ir jo priežiūra, taip pat saugus atstumas nuo ūkinių pastatų, lauko tualetų, tręšiamų laukų. Vandens užterštumas azoto grupės cheminiais junginiais nepriklauso nuo Lietuvos regiono, kadangi vandens kokybė priklauso nuo žmogaus vykdomos ūkinės veiklos, tinkamo šulinio ar gręžinio vietos parinkimo, įrengimo bei priežiūros.