Liepos 17 d. 13.00 val. Vilkyčių koplytėlėje vyks pamaldos, skirtos pagerbti Eduardo Šmito, politinio kalinio ir tremtinio, pedagogo, aktyvaus visuomenininko, dainininko, dainų kūrėjo, atminimą.
Eduardas Šmitas gimė 1926 m. liepos 18 d. Onos ir Augusto šeimoje, turėjo seserį Eleną ir brolį Adolfą. Mokėsi Švėkšnos „Saulės“ gimnazijoje, vėliau – Šilutės gimnazijoje.
Deja, mokyklos jis baigti nespėjo, buvo apkaltintas antisovietine veikla ir 1946 m. ištremtas iš Lietuvos.
Laimei, jam pavyko sugrįžti atgal į Tėvynę, o čia jis aktyviai pasinėrė į darbą ir visuomeninę veiklą. 1951 m.
pradėjo dirbti Vilkyčių pagrindinėje mokykloje, kur mokė rusų ir vokiečių kalbų, muzikos. Taip pat jis studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete.
Visus pedagoginio darbo metus Vilkyčių mokykloje E.Šmitas vadovavo mokyklos mokinių, kolegų chorams, saviveiklos būreliams, ruošė vilkytiškius agitbrigadų pasirodymams. Daug metų kultūrinis Vilkyčių gyvenimas sukosi tik apie E.Šmitą. Jo dėka čia buvo statomi sudėtingi dramos veikalai, įvairios pjesės.
Bene didžiausiu E.Šmito gyvenimo pašaukimu tapo muzika ir dainos. Tai buvo jo stichija. Kelerius metus E.Šmitas dainavo Klaipėdos politinių kalinių chore, o nuo 1995 m. iki mirties – Šilutės politinių kalinių ir tremtinių chore „Pamario aidas“. Pastarajam jis kūrė dainų tekstus bei muziką.
E.Šmitui teko paragauti ir rašytojo duonos – pradėjo rašyti atsiminimus apie savo šeimos tragediją. Išleistos dvi jo atsiminimų knygos „20 mėnesių pragare“ ir „Eduardas Šmitas: nepalūžęs tremtyje“. Knygoje „Švėkšna prisiminimuose“ išspausdintas E.Šmito straipsnis apie mokslą Švėkšnos gimnazijoje, 5 jo sukurti eilėraščiai išspausdinti knygoje „Švėkšnos lyra“.
Amžinybėn šis kultūros puoselėtojas palydėtas 2009 m. sausio 23 d.
E.Šmito vardas Klaipėdos krašto istorijoje įrašytas didžiosiomis raidėmis. Šio žmogaus dėka buvo kurstoma švietėjiška ir kultūrinė ugnelė pamario krašto žmonių širdyse.