Skatina noras padėti
Kaip skelbia PSO, kuo turtingesnė šalis, tuo aktyvesnė kraujo donorystė: dideles pajamas gaunančiose šalyse kraujo aukoja 31,5 iš 1000 gyventojų, mažas pajamas gaunančiose tik 5 iš 1000. Lietuva pagal kraujo donorystės aktyvumą galėtų save priskirti prie turtingųjų – pernai šalyje registruota daugiau nei 57 tūkst. kraujo donorų.
„Kraujo donorystė yra neatlyginta, todėl labiausiai žmones aukoti kraujo skatina noras padėti kitiems. Neretai donorai sako, kad susimąstė apie donorystę tik kai jų artimajam nutiko nelaimė ir prireikė kraujo. Dalį žmonių neatlygintinais kraujo donorais tapti skatina II laipsnio pensija, skiriama garbės donorams, kurie yra donavę 40 ir daugiau kartų, ir tame nėra nieko gėdingo – bet kokiu atveju yra daromas geras darbas“, – sako NKC direktorius Daumantas Gutauskas.
Per pandemiją itin mažėjusios kraujo donacijos – nuo 72 tūkst. iki 60 tūkst. – šiuo metu auga: pernai surinkta 68 tūkst. donacijų, iki metų pabaigos tikimasi perkopti 70 000. Daugėja pirmą kartą kraują donuojančių asmenų – vien per pirmąjį pusmetį NKC apsilankė 2 tūkst. daugiau naujų kraujo donorų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Dalis jų tampa nuolatiniais donorais.
Akcijos – ir prekybos centruose
Prie augančių donorystės rezultatų prisideda ir mobiliosios akcijos, kurių metu galima duoti kraujo neatvykstant į NKC patalpas – akcijos organizuojamos įmonėse ir prekybos centruose. Prekybos centruose akcijų metu vidutiniškai surenkama apie 30-50 kraujo donacijų per dieną. Tokių akcijų metu kraują aktyviai donuoja ne tik lankytojai, bet ir parduotuvių darbuotojai.
„Turime naujieną – kraujo donorystės autobusus, tad galimybės rinkti kraują mobilių akcijų metu dar labiau išaugo. Kol kas sėkmingai vykdome akcijas ir prekybų centrų patalpose, ypač šaltuoju metų laiku, bet svarstytume ir tokį variantą, kai autobusai atvyksta į šalia prekybos centrų esančias automobilių aikšteles“, – teigia NKC direktorius.
Donuoti – pailsėjus
Kokių kraujo grupių labiausiai trūksta šiuo metu, NKC skelbia savo tinklapyje, remiantis duomenimis donorai gali planuoti savo donavimą. Dažniausiai trūksta O- grupės kraujo, nes jis yra tinkamas perpilti visų kitų kraujo grupių pacientams. Nors kraujo grupių pasiskirstymas populiacijoje taip pat skiriasi – O ir A kraujo grupes turinčių žmonių yra gerokai daugiau, nei B ir AB, vis dėlto sėkmingai kraujo donorystei visų kraujo grupių donorų reikia vienodai.
Kraujo donavimas naudingas ir patiems donorams – neretai niekuo nesiskundę ir simptomų nejautę žmonės tik po donacijos atliktų kraujo tyrimų sužino, kad serga infekcine liga. Atliekant kraujo tyrimą gali būti aptikta ŽIV arba hepatito infekcija. Tokiu atveju donoras informuojamas asmeniškai, nukreipiamas pas specialistus. „Atvejų, kai kraujo perpylimui būtų panaudotas kraujas su infekcijos požymiais, Lietuvoje praktiškai nėra buvę. Šiuo atžvilgiu situaciją valdome geriau nei kitos šalys“, – teigia D. Gutauskas.
Būtent dėl didesnio donuojamo kraujo saugumo pirmą kartą donuojantys kraują yra raginami apsilankyti dar kartą – po atliktų kraujo tyrimų yra didesnė tikimybė, kad donuojama kraujo plazma bus panaudota perpylimui.
Lietuvoje donuoti kraujo gali visi sveiki pilnamečiai asmenys. Rekomenduojama prieš donavimą pailsėti, būtinai pavalgyti ir numalšinti troškulį, donavus nesiimti aktyvios fizinės veiklos, vartoti daugiau skysčių.
Pagal BNS inf.