Kviečia rinkti Metų žodį

scrabble-2273910 960_720Metų žodžio rinkimų ištakos pasaulyje siekia 1971 metus, kai vokiškai kalbančiose šalyse atsirado tradicija rinkti metų žodį – kalbos vienetą, taikliausiai atspindintį ir apibūdinantį tais metais visuomenėje vyraujančias nuotaikas. Pamažu ši tradicija  išplito ir į anglakalbes šalis, ir jose jau ne vieną dešimtmetį puoselėjami metų žodžio rinkimai.

Po chaotiškų bandymų Lietuvoje rinkti Metų žodžius (2008-2010 m.), Lietuvių kalbos draugija iniciatyvą suėmė į savo rankas – lietuvių kalbos vartotojai šiemet vėl kviečiami rinkti Metų žodį.

Idėja rinkti Metų žodį kilo vokiečiams 1971-aisiais, o nuo 1977 m. Vokiečių kalbos draugijos iniciatyva metų žodis skelbiamas kartu su prabėgusių metų kalbos situacijos apžvalga. Nuo 1991-ųjų kasmet išrenkamas ir leksikos prasme neigiamą atspalvį turintis „nežodis“, priešokiais paskelbiamas ir metų sakinys, o pastarąjį dešimtmetį – ir jaunimo žodis.

Nuo 1990-ųjų Metų žodį renka ir Šiaurės Amerikos kalbininkai, garsiausios žodynų leidyklos. Jų kriterijai ir pati rinkimų tvarka skiriasi – vienos organizacijos seka visus viešumoje vartojamus žodžius ir paskelbia tuos, kurių vartojimas išaugo labiausiai, kiti akcentuoja tuos leksikos vienetus, kurie atspindi konkrečių metų aktualijas, ar žodį, kuris virtualios paieškos langelyje rašytas dažniausiai.

Nuo 1999-ųjų savąjį Metų žodį renka Austrija, vėliau rinkti pradėjo Lichtenšteinas ir Šveicarija.

Renkamas žodis ir posakis turi atspindėti tų metų visuomenės nuotaikas ir gyvenimo aktualijas. Pavyzdžiui, vokiečių kalbos specialistų nuomone, svarbiausias 2015 metų žodis, vyravęs kone visuose debatuose, buvo „Fl³chtlinge“ (liet. pabėgėliai). Oksfordo žodyno sudarytojai 2015-aisiais pirmą kartą išrinko ir elektroninėje komunikacijoje vartojamą paveikslėlį – veiduką su džiaugsmo ašaromis. 2016 m. Jungtinėje Karalystėje Metų žodžiu paskelbtas „Brexit“, t.y. „britų (Jungtinės Karalystės) pasitraukimas iš Europos Sąjungos“. Šis naujažodis greitai prigijo visame pasaulyje.

Daugiau kaip dešimtmetį Metų žodis renkamas ir Latvijoje, o Lietuvoje nebūta nuoseklios tradicijos – tik vis atsirandančios atskirų asmenų ar organziacijų iniciatyvos.

Štai Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) 2008-aisiais yra rinkusi gražiausią lietuvišką žodį ir piktžodį: nugalėjo „ačiū“ ir „ta prasme“. Po metų VLKK kvietė balsuoti už gražiausią ištiktuką – nugalėjo dviprasmiškasis „pyst“.

2009 m. į Metų žodžio titulą pretendavo „nežinia“, „vamzdis“ (užuomina į skulptūrą Vilniuje „Krantinės arka“), „homofobija“ (neva šis žodis dažniausiai minėtas užsienio žiniasklaidos, rašančios apie Lietuvos Respublikos įstatymų leidybą), Metų posakiu išrinkta frazė „susiveržti diržus“, Metų naujadaras – „kubilizmas“, o Metų žargonizmas – „vamzdiec“.

2010-aisiais VLKK pasiūlė rinkti tautinį 20-mečio veiksmažodį – laimėjo „emigruoti“. 2010 m. į Metų žodžio titulą pretendavo „Solomon“ (grafičių kūrėjo slapyvardis) ir „škvalas“, metų naujadaru siūlyti žodžiai „batauti“ ir „viešmenis“ (t.y. menas viešosiose erdvėse: grafičiai, skulptūros ir pan.), Metų svetimžodžiu išrinktas žodis „kroksai“, o į Metų posakio titulą pretendavo Andriaus Kubiliaus frazė „naktimis reikia miegoti, o ne radijo klausytis“ bei Sigito Parulskio posakis „Lietuvių tauta yra komentatorių tauta“.

Metų žodžio rinkimo tradicija buvo prisiminta 2012 m., kai lrytas.lt portale buvo publikuotas interviu su Rita Miliūnaite, Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno  sudarytoja. Žurnalistei pasiteiravus, kas galėtų pretenduoti į 2012 metų žodžio titulą, tyrėja nurodė, kad jeigu būtų renkamas metų žodis, neabejotinu favoritu ji laikytų veiksmažodį „trolinti“ (provokuoti, erzinti, maustyti), kuris tais metais  politiniame kontekste į viešąją vartoseną buvo paleistas Vyriausiosios rinkimų komisijos nario Liutauro Ulevičiaus ir sukėlė visuomenėje didelį atgarsį.

Koks žodis laimės šįmet ir ar ši tradicija nenutrūks, be kita ko, priklauso nuo visuomenės. Organizatoriai kviečia rinkti Metų žodį ir Metų posakį – pasiūlymai laukiami e.paštu metuzodis@gmail.com arba „Gimtosios kalbos“ žurnalo redakcijai (Mokslo enciklopedijų leidybos centras, L.Asanavičiūtės g. 23, LT-04315 Vilnius). Organizatoriai kviečia pakomentuoti savo pasirinkimą.
Renkamas žodis ir posakis turėtų atspindėti šių metų visuomenės nuotaikas ir gyvenimo aktualijas, taikliausiai įvardyti naujus, konkrečiam metui būdingus reiškinius.

Iš dažniausiai siūlytų leksikos vienetų bus sudaryti finalininkų sąrašai, už kuriuos balsuoti galės ir visuomenė, ir specialistų komisija. Nugalėtojai – visuomenės išrinkti Metų žodis ir posakis ir komisijos išrinkti Metų žodis ir posakis – bus paskelbti Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, 2018 m. vasario 21-ąją.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.