Kylant temperatūrai kyla ir vandens poreikis

Staigus temperatūros šuolis po ilgiau trukusio vėsesnio periodo kelia iššūkių žmogaus organizmui, todėl medikai primena, kad karštuoju metų laiku ženkliai išauga skysčių poreikis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja per dieną suvartoti apie 30 ml vandens kiekvienam kūno masės kilogramui: 50 kg sveriančiam žmogui reikėtų išgerti apie 1,5 litro vandens. Ši rekomendacija skirta sveikiems suaugusiesiems ir padeda palaikyti skysčių balansą organizme. Individualus poreikis gali kisti priklausomai nuo aplinkos temperatūros, fizinio aktyvumo ir bendros sveikatos būklės.

„Kūnas reaguoja į šilumą, stipriau prakaituodamas, greičiau kvėpuodamas, daugiau judėdamas. Todėl 1,5–2 l vandens gali nepakakti. Esant virš 30 laipsnių karščiui, rekomenduočiau išgerti net iki 3 l vandens. Nereikia bijoti, kad vandens bus per daug, sveiko žmogaus organizmas vandens perteklių sėkmingai pašalins“, – sako šeimos gydytojas Julius Dabkus.

Kodėl vasarą būtina gerti daugiau vandens? Organizmas stipriau prakaituoja, greičiau netenka skysčių, didėja poreikis reguliuoti kūno temperatūrą, žmonės dažniau būna fiziškai aktyvūs lauke, tai didina dehidratacijos riziką. Vanduo būtinas norint palaikyti stabilią kūno temperatūrą.

Pasak J. Dabkaus, pirmieji dehidratacijos požymiai – sausėjanti burna, galvos svaigimas, vangumas, retesnis šlapinimasis. Jie dažnai būna nepastebimi, tačiau gali greit progresuoti. Įprasti simptomai – troškulys, sausa burna, tamsesnis šlapimas, galvos skausmas, silpnumas ar svaigulys. Taip pat gali atsirasti nuovargis ir susilpnėti dėmesio koncentracija. Jei šie požymiai ignoruojami, dehidratacija gali paveikti tiek bendrą savijautą, tiek gebėjimą saugiai vairuoti ar dirbti.

BNS inf.