L.Graužinienė žada tarpininkauti šilutiškių deryboms su ministerijomis

grauziniene maciku socialines globos namuoseVakar Šilutėje lankėsi LR Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Viešnia susitiko su rajono vadovais, o vėliau bendravo su Savivaldybės skyrių vedėjais ir žiniasklaidos atstovais.

Ji išsakė savo nuomonę tiesioginių merų rinkimų, euro įvedimo, minimalios algos didinimo, šalies administracinės teritorinės reformos, švietimo ir kitais klausimais, atsakė į savivaldos atstovų klausimus.

Nėra optimistė dėl euro įvedimo

L.Graužinienė sakė, kad jos kelionių po Lietuvą tikslas – pačiai išgirsti regionų gyventojų nuomones ir siūlymus. Nes tik žinant problemas iš pirmųjų lūpų galima „išgryninti“ klausimus, dėl kurių jau reikia peržiūrėti ir kai kuriuos įstatymus.
Ji sakė vasario pabaigoje susitiksianti su visų Seimo komitetų pirmininkais, tuomet ir bus diskutuojama visais probleminiais klausimais.

Anot Seimo pirmininkės, iki liepos mėnesio turėtų būti priimtas įstatymas dėl tiesioginių merų rinkimų. Jos nuomone, politika – kompromisų menas, tad visiems politikams ir teks rasti kompromisą šiuo klausimu, jei jau šalies gyventojai pareiškė norą savivaldybių vadovus rinkti tiesiogiai.

Balandžio mėnesį bus vertinami paskutinieji Lietuvos rodikliai dėl euro įvedimo, tuomet ir taps aišku, ar mūsų šalis atitinka tokiam įvykiui keliamus reikalavimus. „Aš nesu užtikrinta, kad euras bus įvestas, nesu tokia optimistė“, – tokią asmeninę nuomonę išsakė L.Graužinienė.

Savivaldybės Komunikacijos skyriaus specialistas Antanas Balvočius sakė, jog kalbantis su įmonių vadovais aiškėja, kad įvedant eurą vien tik mūsų rajono Savivaldybei prireiks apie 100 tūkstančių litų pertvarkyti informacines sistemas.

L.Graužinienė neneigė, kad visų sistemų pertvarkai valstybei prireiks milžiniškų sumų, o kokių – dar skaičiuojama. Tie pinigai bus numatyti valstybės biudžete, o savivaldybėms tereikia viską numatyti ir nieko neužmiršti.

Anot jos, iki tol dar reikia „sutvarkyti socialinę aplinką“ – atstatyti pensijas ir padidinti darbo užmokestį.

Lietuviams ir Dievas padėjo

Meras Šarūnas Laužikas priminė dar vieną pastaruoju metu tautai ypač daug diskusijų keliantį klausimą dėl žemės pardavimo užsieniečiams.

L.Graužinienės pastebėjimu, pagal LR Konstituciją, valstybę valdo tauta per savo išrinktuosius atstovus. Ir jeigu tauta pareiškė savo nuomonę, išrinktiesiems belieka jos paisyti. Dėl to, kad tauta išreiškė savo nuomonę, ES dar nė vienai valstybei neatėmė išmokų, o valstybės vadovams lieka viena išeitis – važiuoti į Briuselį ginti tautos pasirinkimą.

Atėjo paskutinysis 2014-2020 metų Europos Sąjungos paramos grauziniene siluteje su lauzikulaikotarpis, kuriam pasibaigus visos savivaldybės vėl „įkris“ į savo biudžetus. Tad jau dabar reikia žvelgti į priekį ir galvoti, ar šiuo metu rengiamus projektus bus iš ko baigti ir vykdyti toliau.
Be to, tuomet savivaldos lėšų ateis prašyti ir nevyriausybinės organizacijos, tad ir jų atstovus reikia įspėti, kad jau dabar galvotų, kaip išlaikys savo bendruomenių namus.

Anot mūsų mero Š.Laužiko, jau dabar apie tai su bendruomenėmis kalbama.

L.Graužinienė teigė, kad praskolintų savivaldybių vadovai neturėtų tikėtis, kad skolos bus nurašytos, bet optimizmo kelia tai, jog šiemet visų savivaldybių biudžetai jau didesni nei pernai ar užpernai. Šioje srityje, anot viešnios, net ir Dievas lietuviams padėjo – žiemos šiemet nedavė, tad buvo galima šiek tiek sutaupyti.

Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis domėjosi Lietuvos teritorinės administracinės reformos eiga.

Pasak Seimo pirmininkės, dabartinės vyriausybės programoje tokia reforma nėra numatyta, o jos asmenine nuomone, nėra ir tikslinga. „Svarbiausia, kad valdžia būtų arčiau žmonių. Centralizuodami mes sutaupome gal keliasdešimt tūkstančių litų, bet paslaugų žmonėms kokybė nuo to prastėja“, – sakė ji.

Reikia „atšildyti“ santykius su Rusija

Klausiama apie minimalios algos didinimą iki 1509 litų dydžio, L.Graužinienė sakė niekada nesakiusi, kad tokį atlyginimą reikia nustatyti tuoj pat. Anot jos, viskas turi būti daroma palaipsniui, bet dabar jau ir bankininkai pasisako, jog atlyginimus būtų galima kelti.

„Mano pozicija, kad turėsime kelti atlyginimus iki 1509 litų, nes įvedus eurą kainos kils, jos ir dabar jau nežymiai kyla. Didesnės įmonės atlyginimų kėlimo nesibaimina, nerimauja smulkusis verslas. Bet kokiu atveju, sprendimą apie atlyginimų didinimą turi priimti tik trišalė politikų, verslo ir profsąjungų taryba“, – sakė viešnia.

L.Graužinienė nieko negalėjo pažadėti Savivaldybės Civilinės priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjui Romualdui Renčeliauskui, kuris guodėsi apgailėtina technikos būkle, jei reikėtų suteikti pagalbą potvynio vandenų apsemtiems ar kaimuose gaisrų užkluptiems žmonėms.

„Turime šešias apsemiamas seniūnijas, o atėjus potvyniui nežinome, kaip šilutiškiams ir pagėgiškiams pasidalinti vieną amfibiją. Savivaldybės ugniagesių punktų technika jau kelių dešimčių metų senumo, nuolat genda, o finansavimas apgailėtinas“, – dėstė R.Renčeliauskas.

Seimo pirmininkė pasakė tik tiek, kad tai – Vidaus reikalų ministerijos kompetencija, o jos ministras Dailis Barakauskas po Pamarį jau skraidė, tad, manykime, ir situaciją žino. „Seimas tvirtina visą biudžeto eilutę, o toliau lėšas skirsto ministerijos“, – sakė ji.

Rajono vyriausiasis architektas Edmundas Benetis priminė dar vieną pamariškiams opią problemą – kad iš Šilutės lengviau yra apiplaukti pasaulį, nei vandenimis pasiekti gretimą Kaliningrado sritį… Todėl daugelis rajono gyventojų būtų dėkingi už palankesnį pasienio režimą.

L.Graužinienė sakė, kad apie tai jau kalbama, politikams dar yra daug derybinių galimybių. Be to, reikia ir apskritai „atšildyti“ santykius su Rusija.

Dėl Švėkšnos sanatorinės mokyklos kalti patys

Pati Seimo pirmininkė irgi turėjo klausimą šilutiškiams – kodėl mūsų rajone yra tiek daug – apie 1400 – mokyklų nelankančių vaikų.

Anot Švietimo skyriaus vedėjos Birutės Tekorienės, visi šie vaikai išvykę su tėvais į užsienį, o tikrai mokyklos nelankančių rajone iš viso nėra.

Vicemero V.Pozingio paraginta, B.Tekorienė uždavė klausimą apie 2010-aisiais rajonui perduotą Švėkšnos sanatorinę mokyklą, kuri turi labai prastus pastatus ir daug problemų keliančius vaikus. Rūpintis įstaiga, kurioje per metus mokosi 1-3 mūsų rajono vaikai, tenka mūsų rajono savivaldybei, o tai, anot B.Tekorienės, yra nesąžininga.

Be to, vedėjos nuomone, apskritai finansavimas mokykloms yra apgailėtinai menkas.

Su paskutiniuoju teiginiu L.Graužinienė sakė nesutinkanti, mat šiemet pirmą kartą sustabdytas mokyklinių krepšelių mažinimo procesas. O rajono vadovams ji priminė, kad jie patys, perimdami Švėkšnos sanatorinę mokyklą, galėjo išsiderėti tinkamas sąlygas.

Ne visos Lietuvos savivaldybės tuomet pakluso tokiai švietimo reformai, tad kai kurios specialiosios mokyklos taip ir liko nepakeitusios pavaldumo. „Gaila, kad tuomet neaptarėte finansavimo“, – sakė ji.

Tuomet rajono meru dirbęs V.Pozingis priminė, kad finansavimas buvęs aptartas ir „milijonai pažadėti“, bet… susitarimas su ministerija buvęs tik žodinis.

L.Graužinienė padarė prielaidą, jog tokiu atveju dabartinė Švietimo ir mokslo ministerija gali ir nežinoti apie susitarimus, tad pažadėjo tarpininkauti derybose.

V.Pozingis dar domėjosi, kada Seimas ir Vyriausybė pradės bendradarbiauti su savivalda, nes iki šiol, anot jo, tik tolsta. Viešnia pažadėjo šiuos nuogąstavimus perduoti premjerui.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.