Šilutiškiams, auginantiems neįgalius vaikus, nušvito galimybė gauti bent laikiną atokvėpį nuo kasdienės dieną ir naktį trunkančios priežiūros – svarstoma galimybė rajone įkurti Laikinojo atokvėpio tarnybą.
Tai būtų tikras išsigelbėjimas toms šeimoms, kurios po keliolika ir net keliasdešimt metų neturi galimybės kartu pailsėti, negali dirbti, mokytis ar išvažiuoti į komandiruotes, o neretai „neturi teisės“ net susirgti, nes nėra kam net laikinai pavaduoti neįgalų vaiką slaugančius tėvus…
Tokia galimybė atsirado, kai Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovai parengė projektą „Laikinojo atokvėpio tarnyba (LAT) – pagalba ir nevaržoma laisvė sutrikusio intelekto asmenų šeimoms“. Projektą remia Europos Ekonominės erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 metų programa Lietuvoje.
Kituose Lietuvos miestuose šis projektas jau žengia pirmuosius žingsnius, o trečiadienį jau antrą kartą šiuo klausimu diskutuota ir Šilutėje. Čia susitiko Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ bei visą rajono socialinę sritį kuruojančio Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vadovai.
Šilutiškiai turi didelių vilčių
Kad kiekviena visuomenė stipri tiek, kiek yra pasirūpinta jos silpniausia grandimi, – seniai žinoma tiesa. Tad deramas dėmesys 
neįgalių žmonių bei jų artimųjų problemoms, jų gyvenimo kokybei – vienas iš pažangios ir sąmoningos valstybės požymių.
11 tūkstančių neįgaliųjų ir jų artimųjų vienijančios Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova priminė, kad politinis sprendimas jau priimtas – Lietuvoje didžiosios įstaigos, teikiančios socialines paslaugas, turės būti uždarytos ir neįgalūs žmonės turės būti globojami priimtinesnėmis, jaukesnėmis sąlygomis. Ieškoma alternatyvų ir LAT gali būti viena iš jų.
Viešnia pasakojo, jog LA tarnybos – jau seniai ne naujiena užsienio valstybėse. Jų teikiamos paslaugos – tai galimybė sutrikusio intelekto žmogų laikinai palikti specialistų priežiūrai. Negalius vaikus turintys žmonės tik taip gauna galimybę išvažiuoti tvarkyti reikalų, pailsėti, pasigydyti.
Reikalai jau juda ir Lietuvoje. Buvo atliekami paslaugos poreikio tyrimai, kurie parodė, jog tokius vaikus auginantys tėvai yra labai pavargę, nes dažnam neįgaliajam priežiūros reikia visas 24 valandas per parą. Vieni tėvai pageidautų, kad vaiko priežiūrą tarnyba perimtų savaitgaliui, kiti – savaitei ar dviem per mėnesį, treti – vasaros laikui ir pan.
„Šilutės vilties“ vadovė Svajonė Maciukevičienė neslėpė, kad ir šilutiškiai šios organizacijos nariai tądien susirinko vedami didelių vilčių.
Paslaugą lengviausia teikti namuose
Tokia pasauga gali būti teikiama ir neįgaliojo namuose, ir specialiai tam įrengtose patalpose – bute ar namo dalyje. Vakarų valstybių patirtis parodė, jog namuose tai daryti paprasčiau, nes neįgalūs žmonės įprastoje aplinkoje jaučiasi ramiau, paprasčiau organizuoti jų maitinimą. O norint įrengti atskiras neįgaliųjų globos patalpas, jas reikia tinkamai paruošti: įrengti dušą, tualetus ir t.t.
Darbą LA tarnyboje organizuoja socialinio darbo organizatorius su asistentais ir padėjėjais.
Paslaugą galima teikti, kai vienas iš tėvų suserga arba antrojo iš viso nėra, kai šeimoje yra kitų mažų vaikų, jei tėvams reikia išvykti į komandiruotę, kai serga kiti šeimos nariai ar tiesiog šeimą ištinka krizė ar neįgalusis sukelia šeimoje konfliktinę situaciją.
Pagrindinis šio darbo principas – bendradarbiavimas, mat kituose Lietuvos miestuose jau būta situacijų, kai įrengus patalpas, supirkus baldus ir net pradėjus mokėti atlyginimus darbuotojams… nesulaukta lankytojų. Tik tuomet išsiaiškinta, jog apylinkėje nėra tokios paslaugos poreikio.
Dar labai svarbu, kad paslauga būtų kompleksiška, kad atitiktų neįgaliųjų poreikius. Ji turi būti ir lengvai gaunama, kad atsitikus bėdai ir prireikus pagalbos, žmogui nereikėtų ilgai rinkti dokumentus, o užtektų susitarti telefonu.
Pastebėta, jog LAT paslaugos mažina socialinę atskirtį. Atlikus Lietuvoje dabar galiojančių teisės aktų analizę nustatyta, jog teisinė bazė yra labai gerai parengta.
Paslaugos reikia ne tik „Vilties“ nariams
„Idėja įdomi ir reikalinga“, – pripažino Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, bet žadėti, kad Savivaldybė iš karto imsis finansuoti ir tokio projekto įgyvendinimą, ir darbuotojų išlaikymą, neskubėjo. Anot jo, visuomeninės organizacijos kelia šaunias idėjas, bet joms teks ir pačioms ieškoti galimybių jas įgyvendinti, o ne tik bandyti suversti visą darbą ant Savivaldybės pečių.
Pasak vedėjo, Šilutės rajonas unikalus, mat čia institucinės socialinės globos paslaugos poreikis dar yra didžiulis. Vietos apsigyventi Šilutės senelių globos ir Macikų socialinės globos namuose laukia po keliolika žmonių, o tai reiškia, kad eilė gauti tas paslaugas kai kuriems žmonėms prieis tik po kelerių metų.
Saugų vaikų globos namų situaciją pavyko stabilizuoti vieną šeimyną įkurdinus Rusnės specialiojoje mokykloje. Tik taip rasta galimybė įstaigai siekti veiklos licencijos. Svarstomos ir kitos galimybės spręsti socialines problemas, pavyzdžiui, atidaryti Šilutės senelių globos namų filialą: čia gavus kelis kambarėlius, būtų galima teikti ir LA paslaugą.
A.Šimelionis sakė, jog „Vilties“ plakate, kur ryškiomis raidėmis įrašyti žodžiai „Mama, pailsėk“, jis įrašytų ne tik „Vilties“ narius. Nes tokios pagalbos labai reikia ir bet kurį insulto ar kitų ligų ištiktą žmogų namuose slaugantiems artimiesiems, ir tiems, kieno seni tėvai iš lovos nebepakyla tiesiog dėl senatvės negalių. Tokius ligonius globojantys žmonės irgi yra ne mažiau pavargę, jie irgi serga ir turi vykti į darbą.
Beja, pirmieji tokios paslaugos žingsniai jau žengti ir Šilutėje, mat vasarą, kai nedirbo Rusnės specialioji mokykla, dalis jos ugdytinių buvo prižiūrimi Šilutės socialinių paslaugų centre, ir jų tėvai buvo labai patenkinti.
Paslauga labai nepigi
Vedėjas priminė ir dar vieną medalio pusę – daug norinčių visada būna iki tol, kol nepaaiškėja, jog viena ar kita paslauga yra mokama.
Čia pat tapo aišku, kad jis teisus, mat kai kurios susitikime buvusios mamos sukruto klausti: „O kiek tai kainuos? Ar mes pajėgsime?“ Ir netruko suprasti, kad mokėti pajėgs tikrai ne visos šeimos, mat apytikriais skaičiavimais, vieno neįgaliojo mėnesio priežiūros kaina sieks apie 2500 litų.
Tiesa, svarstomos galimybės, kad neįgaliųjų šeimos mokėtų tik dalį šios sumos, kita dalis būtų finansuojama Savivaldybės biudžeto ir projektinėmis lėšomis.
„Pradėkime bent nuo kelių vietų, pabandykim“, – prašė „Šilutės vilties“ pirmininkė S.Maciukevičienė, be kita ko priminusi, kad net trečdalis neįgaliuosius auginančių šilutiškių šeimų neturi tėvo. Vadinasi, joms dvigubai sunkiau.
A.Šimelionis sakė, kad dėl patalpų problemos nebūtų, bet maitinimo ir darbuotojų apmokėjimo klausimus dar reikės svarstyti. „Mes duodam patalpas, o jūs ruošiat projektus ir iš jų gautais pinigais samdot darbuotojus“, – tokį pasiūlymą jis pateikė „Vilties“ vadovams.
Paaiškėjo dar viena problema: šilutiškiams teks rasti savo gretose žmogų, kuris imtųsi LAT organizacinio, dokumentų tvarkymo darbo.
Preliminariai nutarta, kad „Viltis“ įkurtų viešąją įstaigą, o Savivaldybė prireikus pirktų iš jos tokią paslaugą, kaip perka ir iš kitų socialinės paskirties įstaigų. Bet diskusijų šia tema, matyt, dar bus.