Jau bent dešimtmetį diskutuojama, ar verta rudenį ir pavasarį sukioti laikrodžius, o ES narės už tokios praktikos panaikinimą nubalsavo dar 2019-taisiais, už tai balsavo net 84 proc. europiečių. Tada kalbėta, kad kiekvienas perėjimas prie vasaros ar žiemos laiko gali būti paskutinis. Tačiau EK sprendė, kad kiekviena valstybė narė turės pati apsispręsti, ar pasilikti vasaros, ar žiemos laiką, ir tai padaryti jos turėjo iki 2020-tųjų balandžio 1 d.
Dauguma lietuvių pageidavo likti prie vasaros laiko. Bet visas kortas sumaišė COVID-19 pandemija, vėliau – ir karas Ukrainoje, tad šis sprendimas buvo atidėtas.
Dabar teigiama, kad tam, jog būtų atsisakyta laiko keitimo du kartus per metus, visos ES valstybės turi suderinti pasirinktą laiką, mat tik taip būtų galima išvengti laiko skirtumų tarp kaimyninių šalių. Tačiau akivaizdu, kad 27 valstybėms pasiekti bendrą susitarimą sudėtinga, kai kurios pietinės šalys nesutinka atsisakyti laiko keitimo.
Portalas „Delfi“ dar 2024 m. spalį pasidomėjo, ar prie šio klausimo bus grįžta ir paaiškėjo, kad jis nebėra prioritetas. „Šiuo metu klausimas dėl sezoninio laiko keitimo atsisakymo nėra svarstomas. Matyti, kad tai nėra prioritetinis klausimas Europos Sąjungoje, todėl sunku pasakyti, kada visos šalys atsisakytų bendros laiko keitimo praktikos“, – tąkart nurodė Susisiekimo ministerijos atstovai.
O štai Ispanija jau skelbia, kad sieks, jog nuo 2026 m. būtų atsisakyta laiko sukiojimo.
Parengta pagal BNS inf.