Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) informuoja, kad Šilutės rajono savivaldybė mokykloms išleidžia daugiau nei šalies vidurkis. Mūsų savivaldybėje vienam mokiniui, skaičiuojant ugdymo ir mokyklų aplinkos išlaikymo lėšas, 2015 m. buvo skiriama 2233 eurai. Ši suma buvo vos didesnė už mažųjų savivaldybių (vertinant pagal gyventojų tankį) vidurkį – 2200 eurų.
LLRI analizė parodė, kad apie 5,2 tūkst. mokinių turinti Šilutės r. savivaldybė per metus galėtų sutaupyti iki 1,5 mln. eurų, jei mokyklų aplinkai išlaikyti skirtų tiek, kiek panašų mokinių skaičių turinti Vilkaviškio r. savivaldybė.
„Vienam Šilutės mokiniui 2015 m. teko 16 kv. m bendro mokyklų ploto (šalies vidurkis – 13,4 kv. m mokiniui) bei 5,2 kv. m klasių ploto (tiek pat kiek ir vidurkis). Dėl to, kad mokyklų infrastruktūra palyginus su kitomis savivaldybėmis naudojama ne taip efektyviai, išleidžiama daugiau pinigų.
Suefektyvinus mokyklų tinklą, pinigus būtų galima panaudoti kad ir mokytojų atlyginimams kelti, ugdymo kokybei gerinti“, – teigia LLRI analitikė Aistė Čepukaitė.
Analizė parodė, kad šalies mastu per metus būtų galima sutaupyti 22 milijonų eurų vien efektyviau naudojant ir prižiūrint mokyklų infrastruktūrą. Sutaupius perteklinei infrastruktūrai skiriamas lėšas, jas būtų galima panaudoti ugdymo procesui ir mokytojų atlyginimams kelti.
2015 m. Lietuvoje mokinių ugdymui buvo iš viso išleista 452 mln. eurų (vidutiniškai – 1429 eurai mokiniui), o mokyklų aplinkos priežiūrai – 179 mln. eurų (566 eurai mokiniui).
Lėšos pasiskirsto labai netolygiai – vienam mokiniui per metus tenkanti suma skirtingose savivaldybėse skiriasi net 3 kartus.
„Skirtumai yra ne tarp didelių ir mažų savivaldybių, didelių ar mažų mokyklų, bet tarp efektyvių ir neefektyvių. Kai savivaldybėse moksleivių skaičius panašus, o švietimui išleidžiama net keliais milijonais daugiau, akivaizdu, kad dalis savivaldybių mokyklų tinklą sutvarkė racionaliau nei kitos. Apytuštės mokyklos reiškia per kaminą paleidžiamus švietimo pinigus“, – teigia analitikė A.Čepukaitė.
Pavyzdžiui, apie 3,3 tūkst. mokinių turinti Šilalės rajono savivaldybė per metus sutaupytų 0,9 mln. eurų, jei mokyklų aplinkai išlaikyti skirtų tiek, kiek panašų mokinių skaičių turintis Kelmės rajonas. Jurbarko rajono savivaldybė sutaupytų 1 mln. eurų, Panevėžio – 1,3 mln. eurų ir t.t. Sutvarkius švietimo įstaigų tinklą šalies mastu, pinigų ugdymui, mokytojams būtų galima rasti mažiausiai 22 milijonus eurų.
„Savivaldybės ir pačios mokyklos turi ieškoti būdų persitvarkyti – jungtis, nenaudojamas patalpas parduoti, nuomoti ar kitaip išnaudoti. Kitu atveju mažėjant mokinių vis daugiau pinigų reikės skirti ne pačiam švietimui, o nereikalingų patalpų išlaikymui“, – teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Daugelyje mokyklų vienam mokiniui tenka 10-15 kv. m bendro ploto, tačiau yra mokymo įstaigų, kuriose moksleiviui tenka plotas, didesnis už vidutinį lietuvio būstą. Net 41 šalies mokykloje vienam mokiniui teko daugiau kaip 50 kv. m ploto. Skirtumai akivaizdūs, net jei lygintume ir tik vienam moksleiviui tenkantį klasių plotą. Rezultatas – vidutinės išlaidos infrastruktūrai skiriasi du kartus ar net daugiau.
„Pinigų mokytojų atlyginimams ir švietimo kokybei didinti reikia ieškoti ir efektyviau tvarkant mokyklų tinklą. Savivaldybės turėtų pasinaudoti pavyzdžiu tų, kurios, turėdamos tokį pat skaičių moksleivių, sugeba mažiau pinigų išleisti pastatų priežiūrai, šildymui ar valymui. Nepersitvarkius problemų iš esmės išspręsti nepadės nei papildomos biudžeto lėšos švietimui, nei klasės krepšelis, nei etatinis pedagogų apmokėjimas“, – pastebi Ž.Šilėnas.
Daugiausiai lėšų skaičiuojant vienam mokiniui teko Neringos savivaldybėje, mažiausiai – Alytaus mieste.
Analizė „Švietimo infrastruktūros ir finansavimo netolygumai“ skelbiama: www.llri.lt/wp-content/uploads/2017/01/PB-Svietimas_01_11.pdf