„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir VPT ieškinį tenkino – (…) skyrė atsakovei LAKD į valstybės biudžetą apie 0,99 proc. Sutarties vertę siekiančią baudą – 95 tūkst. eurų“, – pranešė teismas.
Teismo vertinimu direkcija, susitarusi su rangovu dėl galimybės vykdyti kelio Šilutė–Rusnė ruožo rekonstravimą ilgiau nei viešojo darbų pirkimų sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas, pažeidė imperatyviąsias teisės normas.
Viešąjį interesą ginanti Viešųjų pirkimų tarnyba kreipėsi į teismą atlikusi po konkurso dėl kelio rekonstravimo ir estakados statybos sudarytos viešojo darbų pirkimo sutarties vertinimą. Anot VPT, direkcija atliko esminių sutarties pakeitimų, o netinkamas konkurso planavimas ir pirkimo objekto suskaidymas į kelis darbų pirkimus sudarė prielaidas neracionaliam lėšų naudojimui.
LAT teisėjų kolegija pabrėžė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo, todėl vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių jo normos nebesaisto.
Nors teisėjų kolegija ir sutiko su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad kiekvienas atidus ir rūpestingas konkurso dalyvis galėjo numanyti, jog kils papildomų darbų atlikimo poreikis, tačiau nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks dalyvis taip pat galėjo iš anksto suprasti, jog sutartis bus vykdoma ne pagal pradinę sutarties versiją, įtvirtintą konkurso sąlygose.
Teisėjų kolegija, įvertinusi sutartimi sulygtų darbų ir jų rezultatų svarbą, susijusią su daliai visuomenės reikšmingos infrastruktūros – estakados sukūrimu, užtikrinančiu žmonių ir krovinių judėjimą tarp sunkiai pasiekiamų vietovių, ir atsižvelgdama į aplinkybę, dėl kurios nėra ginčo byloje, jog didžioji dalis darbų jau įvykdyta, sprendė, kad sutartis su jos pakeitimu nepripažintina negaliojančia, o dėl viešojo intereso priežasčių išsaugotina, kartu perkančiajai organizacijai skiriant alternatyvią sankciją – baudą.
LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
VPT yra rekomendavusi Kelių direkcijai dėl pažeidimų nutraukti kelio Šilutė–Rusnė estakados statybos sutartį, tačiau direkcija to nepadarė motyvuodama, kad taip būtų sužlugdytas vietos gyventojams svarbus projektas.
LRT Tyrimų skyrius dar 2018-aisiais rašė apie tai, jog Rusnės estakadai statyti ir keliui rekonstruoti konkursą laimėjusius „Kauno tiltus“ kartu su „TEC infrastructure“. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, konkursas galėjo vykti neskaidriai, nes laimėtojai turėjo papildomos informacijos apie projektą. Tai patvirtino „Kauno tiltų“ atstovas. Įtarimų dėl to kyla ir Viešųjų pirkimų tarnybai. Automobilių kelių direkciją į neskaidrią padėtį klampina ir Rusnės durpynas.
Sankasos stiprinimo darbų prireikė paaiškėjus, kad po keliu yra durpių sluoksnis. Šiems darbams paskelbus atskirą konkursą, pirmą kartą jis buvo nutrauktas suabejojus jo skaidrumu – skelbta, kad „Kauno tiltai“ galėjo iš anksto žinoti, jog vėliau bus skelbiamas papildomas sankasos stiprinimo konkursas ir dėl to pasiūlė mažesnę kainą.
Tačiau Kelių direkcija aiškino, kad antrojo konkurso poreikis išaiškėjo vėliau. Konkursą pakartojus, jį laimėjo Vilniaus statybos bendrovė „Tilsta“, pasiūliusi 6,3 mln. eurų kainą.
Oficialiai Rusnės estakada atidaryta pernai gegužės mėnesį, tačiau ja gyventojai iki lapkričio nesinaudojo dėl kelio sankasos stiprinimo ir kelio konstrukcijos įrengimo.