Joninių išvakarėse moterys, vaikai ir vyresnio amžiaus vyrai pasklisdavo po laukus, raistus ir miškus prisirinkti vaistinių augalų, kad jų užtektų visiems metams ne tik sau, bet ir naminiams gyvuliams gydyti. Buvo tikima, kad Joninių naktį raganos sugadinančios vaistažolių veikimą, todėl dabar – pats metas išsiruošti į pievas.
Galinga vaistažolė
Po ilgų mokslinių tyrimų ir praktinių bandymų medikai įrodė, kad paprastosios jonažolės ekstraktas yra veiklus ir nekenksmingas vaistas blogai nuotaikai gydyti. Po gydymo jonažole pagerėja nuotaika, padidėja atidumas ir sutelktumas, sugrįžta darbingumas, išnyksta silpnumas, drovumas, vidinė baimė, galvos skausmai ir nemiga.
Jonažolė yra labai veikli ir galinga (ne veltui rusai ją vadina „zveroboj“ – gali užmušti žvėrį), todėl visais atvejais vartoti ją reikia ne ilgiau kaip mėnesį ir daryti pertrauką. Jei jonažolė dedama į kitų vaistinių žolelių mišinius, ten ji yra tik uoli pagalbininkė kitiems augalams.
Kaip rinkti?
Tvirta, bet lengvai nuskinama vaistažolė mūsų laikais retai suspėja pražysti iki Joninių pradžios.
Vaistinei žaliavai renkama viršutinė žydinčios jonažolės dalis (30 cm). Nupjauta žolė džiovinama paskleista pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje arba šildomoje džiovykloje +35 laipsnių temperatūroje. Džiovinta žaliava yra balzamo kvapo, karstelėjusio skonio. Ji tinka vartoti 2 metus.
Gydo arbatos, nuovirai, aliejai
Įvairioms virškinamojo trakto ligoms gydyti ruošiama jonažolių arbata: du šaukštus smulkintų vaistažolių užplikyti puse litro vandens, apsukti šiltu rankšluosčiu, palaikyti porą valandų, gerti po pusę stiklinės prieš kiekvieną valgį. Kai kas jonažoles užpliko iš vakaro vos neužvirusiu vandeniu, laiko iki ryto, geria prieš kiekvieną valgį, vakare ruošia naują antpilą kitai dienai.
Šitaip gastritas (su padidėjusiu rūgštingumu) gydomas 1-2 mėnesius. Išnyksta skausmai, normalizuojasi skrandžio sulčių rūgštingumas.
Jei arbatos liko, panaudokite ją plaukams skalauti. Jei tai darysite ilgesnį laiką, plaukai bus tvirti, sveiki, gražūs. Jonažolių nuovire galima pamirkyti išvargusias, nuspaustas ar įdiržusias kojas. Jeigu pirtyje ar namuose po vonios, dušo išgersite puodelį jonažolių arbatos, dar apliesite kūną nuo galvos iki kojų vėsiu jonažolių antpilu ir leisite nudžiūti – savijauta jums paliudys, ką gali jonažolė.
Iš pirmo žydėjimo jonažolės žiedų galima pasigaminti aliejų. 20 g šviežių jonažolės žiedų užpilama 200 ml linų, saulėgrąžų ar alyvų aliejaus. Ekstrahuojama tris savaites, retkarčiais suplakama. Gydo žaizdas, opas, nudegimus.
Jonažolių aliejumi galima tepti sudirgintos arba nudegintos odos vietas. Užpilas riebiai veido odai ruošiamas iš jonažolės žolės, kraujažolių žiedų, šalavijo ir šalpusnio lapų, dirvinio asiūklio lygiomis dalimis. 2 valgomuosius šaukštus mišinio reikia užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, pavirinti verdančio vandens vonioje 10 min., šaldyti 45 min. ir nukošti. Užpilu suvilgyta lininė skarelė dedama ant veido ir laikoma 15 min. Paskui veidas nuplaunamas šiltu vandeniu. Gydomasis kursas – 15 procedūrų.
Užpilui (jonažolių žolės, ramunėlių žiedų, pipirmėtės lapų, liepžiedžių lygiomis dalimis) vienas valgomasis šaukštas mišinio užplikomas stikline vandens. Po kiek laiko perkošiama, įpilami 2 šaukštai degtinės. Gautu užpilu kasdien vakarais valomas veidas.
Vartokite atsargiai
Nors jonažolės vartojamos gana plačiai, tačiau su jomis elgtis reikia atsargiai.
Jonažolės patartina vengti, jeigu padidėjęs kraujo spaudimas. Joje esantis hipericinas didina organizmo jautrumą ultravioletiniams spinduliams. Gydantis jonažolėmis, nedera kaitintis saulėje, dirbti radiologinėje laboratorijoje, veikiant ultravioletiniams spinduliams, esant aukštesnei temperatūrai.
Ilgai vartojama jonažolė pradeda kenkti regėjimo nervui.