Laukinių paukščių maitinimas tegu nevirsta meškos paslauga

pauksciai ant ledoKasmet artėjant šalnoms redakcijos, gyvūnų globėjai ir net Aplinkos ministerija sulaukia daug pranešimų apie žiemoti gimtinėje likusius ir neva jau žūstančius paukščius.

Pastaruoju metu seklūs vandens telkiniai jau pasidengė menku ledu, todėl Lietuvoje likę žiemoti vandens paukščiai – gulbės, antys, laukiai, didieji dančiasnapiai – neteko savo buveinių.

Kai šalo paskutiniąją lapkričio savaitę, Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba užregistravo apie 300 pranešimų, jog reikia gelbėti nepaskrendančius paukščius. Bet gelbėtojams nuvykus į nurodytą vietą dažniausiai paaiškėdavo, kad jokios pagalbos nereikia, jos prireikė tik vieninteliu atveju…

Toks žmonių rūpestis, žinoma, pagirtinas, tik ar visada jis būtinas, ar visada paukščiai laukia tos pagalbos? – tokius klausimus artėjant žiemai adresuojame vienam žinomiausių šalies ornitologų, Ventės rago ornitologijos stoties vedėjui Vytautui JUSIUI.

„Tikrai ne“, – atsako jis.

Neskubėkime gelbėti laukinių paukščių

Nemuno deltoje ir Kuršių mariose kasmet žiemoja apie 20 000 įvairių vandens paukščių. Dabar vėl šąla, tad tikriausiai ir vėl sulauksime paukščių mylėtojų skambučių, kad viename ar kitame vandens telkinyje badmiriauja nuo gentainių atsilikusios gražuolės gulbės, kad iš bado miršta Šyšoje plaukiojančios raibakaklės antytės.

V.Jusys tvirtina, jog pirmosios šalčių dienos, kuomet vandens telkinių paviršius užsitraukia plonučiu leduku, sparnuočiams tikrai nėra pavojingos. Mat paukščiai šiuo metu yra gerai įmitę, sotūs, tad šaltukas jiems nebaisus.

„Kai kurie paukščiai, pavyzdžiui, gulbės, antys ir laukiai, gali net porą dienų tupinėti ant ledo, plaukioti likusiose properšose, o kai išalksta ir patiria, jog ledas netirpsta ir maisto neatsiranda, jie pakyla ieškoti žiemaviečių“, – sako V.Jusys.
Tiesa, pasitaiko, kad kartais menkutėse properšose plūduriuojančios ar kelias dienas ant ledo stoviniuojančios gulbės šiek tiek apšąla. Visgi tai laukiniai paukščiai, kurie žmogaus pagalbos nelaukia.

Kintų, Ramučių, Žemaičių Naumiesčio ir kituose Šilutės rajono tvenkiniuose, pasak V.Jusio, peri daugiau nei pusšimtis gulbių nebylių porų. Bet paspaudus šalčiams jos vis dėlto išskrenda.
Žmogaus pagalbos neieško ir gulbės giesmininkės, kurių mūsų rajone – Vainuto seniūnijos Kivylių tvenkinyje – jau gal dvi dešimtis metų peri tik viena pora.

Gelbėkime tik skristi nebegalinčius

Kuršių mariose plaukiojančios antys irgi aiškiai parodo, kad jos – laukiniai paukščiai: jos tokios baugščios, kad žmogaus iš tolo neprisileidžia. O per Šilutę tekančioje Šyšoje žiemojančios kelios dešimtys šių raibųjų mielai lesa miestelėnų upėn metamus batono gabaliukus. Bet kol upė neužšalo, V.Jusys ragina ir nuo tokių maitinimų susilaikyti.

Kas laukia tų sparnuočių, kurie sulaukia tokios neprašytos žmonių globos? „Daugeliui paukščių toks šėrimas – garantuota vėlesnė žūtis, mat prie atnešamo maisto jie labai greit pripranta, o tada jau nebenori jo ieškoti patys. Taigi padarysime jiems meškos paslaugą“, – sako V.Jusys.

Savanoriai žąsų mylėtojai ir ornitologų draugija, anot V.Jusio, daug darbo ir rūpesčių turi prie Kauno, Elektrėnuose ir kitur, kur stovi elektrinės. Ten irgi susirenka milžiniški vandens paukščių būriai, o juos maitinti padeda net ir įmonė „Kauno grūdai“.

„Pagalba būtina tik paliegusiems, skristi nebegalintiems paukščiams – tokie tikrai liks žiemoti, kai į orą pakils ir tolyje dings sveikieji gentainiai“, – sako V.Jusys.
„Reaguojant į pranešimus, paukščių gelbėti siunčiami Gyvūnų globėjų asociacijos specialistai ar savanoriai. Jeigu pavojus tik tariamas, tai ne tik sugaištamas gelbėtojų laikas, bet ir veltui eikvojamos gyvūnų apsaugai skirtos lėšos.  Prieš kviesdami į pagalbą, žmonės turėtų patys įsitikinti jos reikalingumu“, – teigia asociacijos nariai.

Aplinkos ministerija su Gyvūnų globėjų asociacija yra sudariusi gyvūnų globos priemonių įgyvendinimo sutartį. Skambinti jiems ir pranešti apie tikrai sužeistus ar sergančius paukščius galima telefonu 8 686 44828.

Maitinkime retuosius ir mažuosius

Žymusis Lietuvos gamtininkas Selemonas Paltanavičius teigia, jog kai kurių paukščių lesinimas šaltuoju metų laiku kartais yra ir reali pagalba jiems.

Pasak gamtininko, kai kalbama apie retų paukščių globą šaltuoju metų laiku, teiginiai, kad nereikėtų kištis į natūralius laukinės gamtos procesus, yra nepagrįsti. Priešingai, kai kurie veiksmingi retų paukščių išsaugojimo metodai numato ir papildomą jų maitinimą.

Remiantis kitų Europos šalių patirtimi, Lietuvoje tokiu būdu yra bandoma padidinti jūrinių erelių populiaciją: nuošalesnėse šių erelių lankomose vietose yra reguliariai paliekama žuvų arba gyvulių skerdienos. Tai padeda paukščiams geriau pasiruošti perėjimo sezonui, jų reprodukcija būna didesnė: padeda daugiau kiaušinių, išsirita stipresni jaunikliai.

Švedijoje maitinimo aikštelėse per žiemą yra paliekama apie 150 tonų kiaulienos, o Danijoje prieš daug metų nustoję perėti jūriniai ereliai dėl papildomo maitinimo vėl sugrįžo į šią šalį.
Miškininkai, medžiotojai žiemą įrenginėja užuovėjas ir kurapkoms, kurios čia suranda užuovėją nuo sniego ar šalčio ir papilto lesalo.

Žmonės dažnai maitina ir zyles, žvirblius, žaliukes. „Niekam nekyla abejonių, kad šiems mažiesiems sparnuočiams reikia mūsų pagalbos, nes jie šalia mūsų pasilieka visai žiemai. Ar žinote, kad per naktį 10 laipsnių šaltyje zylė netenka 10 proc. savo svorio?

O juk neretą žiemos naktį temperatūra nukrenta iki minus 20 laipsnių. Nemažai energijos, o kartu ir riebalų atsargų, sunaudojama kasdieninei maisto paieškai, tad padėdami susirasti maisto prisidedame prie šių paukščių išlikimo“, – sako S.Paltanavičius.
Klausimą apie paukščių lesinimo naudą ar žalą paukščiams, anot jo, galima lyginti su klausimu apie inkilų gamybos naudą.

Pasak S.Paltanavičiaus, ėmus globoti vandens paukščius, būtina juos lesinti kasdien, neužmirštant, jog kuo šalčiau, tuo daugiau reikia maisto. Jei spiginant šalčiui dieną – kitą paukščius užmiršime palesinti, silpnesnieji tikrai žus.

Svarbu atminti, kad antys ir gulbės yra dideli paukščiai ir jiems lesalo reikia žymiai daugiau. Štai gulbei nebylei per parą reikia 800 – 1000 g pašaro. Gulbes patartina lesinti 3 kartus per dieną.

Pradėjus lesinti antis ar gulbes, jos turėtų būti maitinamos tol, kol pavasarį tirpstant ledui pačios išsiskirsto į perėjimo vietas.

Vandens paukščiams lesinti tinka miežiai, avižos, kviečiai, javų pelai su piktžolių sėklomis, kombinuoti pašarai, maisto atliekos: balta duona, virtos bulvės ir kitos daržovės. Prieš pateikiant grūdines kultūras jas reikėtų apie 10 parų palaikyti vandenyje.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.