Potvynio vandeniu užliejamose ir „Natura 2000“ saugomose teritorijose šeimininkaujantys rajono ūkininkai praėjusios savaitės pabaigoje buvo sukviesti į lauko dieną. Išvyką po ūkius ir konferenciją organizavęs Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Šilutės biuras bandė padėti susigaudyti naujuose reikalavimuose bei pakvietė susipažinti su aplinkosaugines naujoves sėkmingai taikančiais ūkiais.
Ieško lankstesnių sprendimų
Nemuno deltos regioninio parko direktorius Ramūnas Lydis ūkininkams priminė, kokie reikalavimai galioja ūkininkaujantiems saugomose teritorijose. Jis pabrėžė, kad norint pasinaudoti būtent su saugomomis teritorijomis siejama parama, palankiausiai vertinamas natūralus ūkininkavimo būdas. Jo esmė – palanki aplinkai veikla, kai yra išlaikoma svarbi gamtovaizdžio biologinė įvairovė, pirmenybę teikiant mišrioms veiklos sritims.
„Biologinės įvairovės apsaugos požiūriu labai svarbus pievų šienavimo laikas. Galioja bendra taisyklė: kuo vėliau šienaujama, tuo biologinei įvairovei yra geriau. Todėl pagal reikalavimus, ūkininkaujant „Natūra 2000“ teritorijose negalima arti pievų,jų sausinti, šienauti reikia ne anksčiau kaip po birželio 15 d. Taip pat svarbu nenaudoti trąšų, pesticidų, nekalkinti dirvožemio“, – sakė R.Lydis.
Ūkininkai neslėpė, kad labai dažnai pievas jie norėtų nusišienauti anksčiau, nes vėliau nupjauta žolė netenka pašarinės vertės. Anot jų, šienavimo terminas turėtų būti pasirenkamas kaip kompromisas tarp ūkinio ir agrarinės aplinkosaugos intereso.
Pasak R.Lydžio, jau svarstoma siūlyti pakeitimą ir ūkininkams į pievas leisti įeiti gegužės viduryje – kol dar neperi regioniniame parke saugomų paukščių rūšys.
Direktorius informavo, kad Baltijos aplinkos forumas taip pat numatė priemones regioniniame parke perinčiam itin retam paukšteliui – meldinei nendrinukei išsaugoti. Ūkininkams, kurių pievose peri šis paukštis, numatytos kelis kartus didesnės išmokos. Tačiau, daugelio ūkininkų teigimu, dažnu atveju, net ir gaudami išmokas, jie patiria nuostolių, kurių išmokos nekompensuoja.
Reikalavimai – skirtingi
Diskusijų metu pasigirdo nuogąstavimų, ar neteks mažinti laikomų gyvulių skaičiaus.
Siekiant apsaugoti paviršinį bei požeminį vandenį nuo taršos mėšlu ar srutomis, jau šių metų pradžioje visuose ūkiuose, kuriuose laikoma daugiau kaip 10 sąlyginių gyvulių, reikėjo įrengti mėšlides, kuriose tilptų ne mažiau kaip 6 mėn. kaupiamas mėšlas. Dauguma stambiųjų ūkių šį reikalavimą įvykdė.
Tačiau saugomose teritorijose ūkininkaujantys žmonės susidūrė su paradoksu. Pagal galiojančius įstatymus, statybos saugomose teritorijose yra griežtai reglamentuotos. Pasak ūkininkų, neįmanoma statyboms gauti leidimų, netenkina ir regioninio parko teritorijoje leidžiamas užstatyti ploto dydis. Šiuo metu nuo pusės iki 3 ha ūkį valdantys žmonės gali užstatyti ne daugiau kaip 700 kv. metrų nuo visos teritorijos.
Atsižvelgiant į skundus, Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše atsirado pakeitimas, nurodantis, kad vienoje vietoje nuo 10 iki 100 sąlyginių gyvulių laikantys ūkininkai gali pasinaudoti alternatyva – prie tvarto įsirengti tirštojo mėšlo rietuvę. Svarbiausias reikalavimas – kad rietuvėje būtų įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis, užtikrinantis, kad iš rietuvės į aplinką neištekės srutos, o paviršiniai vandenys nepateks į rietuvę.
Šis reikalavimas galioja visiems daugiau negu dešimt sutartinių gyvulių laikantiems žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravusiems ar paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones gaunantiems pareiškėjams.
Konferencijos dalyviai susidomėjo, ar tiršto mėšlo rietuves būtų galima įsirengti prie tręšiamų laukų.
Pagal kompleksinės paramos reikalavimus, neturint rietuvės prie tvarto, ūkininkams gresia sankcijos – 5 procentų nuostolis nuo visų ūkiui priskaičiuotų išmokų. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Klaipėdos patikrų vietoje skyriaus vedėja Rasa Bakaitienė ūkininkus nuramino, kad tarnyba patikrų metu prie tręšiamų laukų įrengtas tiršto mėšlo rietuves traktuos kaip galimas, ir jei jos atitiks reikalavimus, sankcijos taikomos nebus.
Specialistė priminė, kad daugiau kaip 50 ha žemės turintys ūkininkai privalo būti pasitvirtinę tręšimo planus ir šalia lauko įsirengti ne didesnę rietuvę, negu reikalinga laukui patręšti.
Svečiavosi kolegos ūkyje
Konferencijos dalyviai buvo pakviesti ir į išvykas Uostadvario bei Sausgalvių kaimuose. Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Nerijus Zableckis Uostadvaryje aprodė demonstracines pievas ir papasakojo, kaip jose derinami gamtosaugos ir ūkiniai interesai. 2003 m. Rusnės gamtos fondas pradėjo vykdyti gamtosauginį projektą „Rusnės salos apsauga Nemuno deltoje“. Gamtosauginio ūkininkavimo projektas įgyvendinamas 56 ha polderinių pievų teritorijoje, suskirstytoje į du sklypus.
Pirmajame sklype pievos šienaujamos ne anksčiau kaip nuo liepos 15 d. Šienas sušeriamas mėsiniams galvijams žiemą.
Antrajame 20 ha sklype ganomi mėsiniai Herefordų veislės galvijai. Toks ganymo būdas suformuoja kupstuotą ganyklą, kurioje peri saugomos tilvikinių paukščių rūšys. Mėsinius gyvulius šiuo metu prižiūri ūkininkė Edita Katutienė.
Pasivaikščioję po Uostadvarį ūkininkai išvyko į Sausgalvių kaimą, pas Romualdą Gavutį. Šis ūkininkas ne tik įsirengė modernią mėšlidę, tačiau yra ir vienas iš 12 Lietuvos ūkininkų, dalyvaujančių tarptautiniame projekte „Baltic Heal“. Vienas pagrindinių projekto tikslų – žemės ūkyje taikyti draugiškus aplinkai ūkininkavimo metodus, siekiant efektyviai pagerinti Baltijos jūros aplinkos būklę, sumažinti maisto medžiagų nuostolius žemės ūkio sektoriuje, bet nepakenkti konkurencingumui bei gamybai.