Atrodo gyvename civilizuotoje valstybėje, tačiau nemaža dalis Lietuvos gyventojų vis dar neturi vandentiekio ar kanalizacijos ir naudojasi lauko tualetais. Negana to, kad pastarieji teršia namų aplinką, taip teršiami ir giliau esantys gruntiniai vandenys, o kas baisiausia – ir geriamasis vanduo.
Asmenys besinaudojantys lauko tualetais aplinkos tarša nesirūpina
Daliai iš jų mintis įsirengti vietinę kanalizaciją tiesiog neateina, kiti to nedaro piktybiškai, dar kiti, kurie galbūt norėtų, anot jų pačių, tam trūksta lėšų. Tokių gyventojų buitinės nuotekos patenka į gruntinius vandenis, taip kelia ligų ir įvairių infekcijų pavojų. Su tokiomis nuotekomis į aplinką patenka daug organinių, azoto bei fosforo junginių, o dėl to prastėja tiek šalies vidaus vandenų, tiek Baltijos jūros būklė.
Dalis tokių namų ūkių tiek miestuose ar miestų pakraščiuose, tiek mažesnėse gyvenvietėse, kur yra tokios galimybės, jau jungiasi prie centralizuotos nuotekų valymo sistemos. Deja, tačiau tiems, kurie gyvena vienkiemiuose, ar nedidelėse gyvenvietėse be centralizuoto nuotekų valymo, lieka vienintelė išeitis – buitiniai nuotekų valymo įrenginiai.
Kita, nors ir ne tokia patraukli, tačiau vis dar labai plačiai naudojama alternatyva – nuotekų surinkimo talpyklų įrengimas. Pastarosios, pačios savaime, nėra nepatogios, nes gyventojui naudojimasis vietine kanalizacija nesiskiria, tačiau talpyklas, šioms prisipildžius, reikia ištuštinti.
Dažnas atvejis, kad gyventojai nesirūpina tokių talpyklų būkle, o ištuštinamos jos tik tais atvejais, kai jau persipildo ir išsilieja, nors už tokius pažeidimus gyventojams gresia net 240 eurų siekiančios baudos. Visuose regionuose yra įmonių, kurios užsiima nuotekų išsiurbimu ir išvežimu, o tokia paslauga kainuoja nedaug.
Patogumas ne vienintelė priežastis
Patogumas, kai norint atlikti gamtinius reikalus, nereikia eiti į lauką, ypač žiemos metu, yra tikrai didžiulis faktorius, tačiau tai dar ne viskas. Dėl Europos Sąjungos direktyvų, kurios nurodo įdiegti tvarkingas nuotekų valymo sistemas šalyje, atsakingos Lietuvos institucijos skubiai ėmėsi daryti tvarką, todėl gyventojai bus raginami, o nesusitvarkę – baudžiami.
Tvarkingas nuotekų valymas opi problema ne tik sodybų ar vienkiemių gyventojams, bet ir įmonėms, įsikūrusioms ten, kur nėra centralizuoto nuotekų tvarkymo. Verslui suprasti kas labiau apsimoka neretai yra paprasta: tereikia paskaičiuoti ar pigiau yra jungtis prie centralizuotų nuotekų valymo sistemų, kurios gali būti toli, ar įsirengti atitinkamo našumo nuotekų valymo sistemas.
Teisingai eksploatuojamo tokio įrenginio išvalytą vandenį galima net panaudoti kitoms ūkio reikmėms, todėl įmonės išvalytą vandenį dažnai panaudoja vejų laistymui, automobilių plovimui, kitiems panašiems darbams.
Daugėja namų, bet ne nuotekų valymo įrenginių
Lietuvoje itin sparčiai auga nuosavų būstų statyba. Išduodamų statybos leidimų skaičius vejasi kelis kartus daugiau gyventojų turinčios Švedijos išduodamų statybos leidimų kiekį.
Dažnas svajoja gyventi savo individualiame name, tačiau griežtėjant aplinkosaugos įstatymams, retas kuris susimąsto apie tai, kad teks pasirūpinti ir kokybišku nuotekų valymo įrenginiu. Prie netvarkingos kanalizacijos prijungtas būsto ūkis terš gamtą ir gruntinius vandenis – visa, kas ištekės iš buitinės technikos, praustuvių ar klozetų, nutekės į nuotekoms skirtus šulinius. Tokie šuliniai dažnai yra neprižiūrimi ir pralaidūs, o tuomet užterštas ir pavojingas vanduo atsiduria gruntiniame vandenyje.
Šaltinis: kasyba.com