Lapkričio mėnesį į šalies vandenis buvo paleista daugiau kaip 5 tūkstančiai Lietuvoje išaugintų eršketų mažylių. Beveik 2 tūkst. jauniklių augo visai čia pat – Žuvininkystės tarnybos Rusnės poskyryje.
Tačiau kol vieni iniciatyvą atgaivinti aštriašnipių eršketų populiaciją gyrė ir džiaugėsi, kiti skeptiškai kraipė galvas. Esą, tai tik pinigų švaistymas, nes eršketai, net nespėję pasiekti reprodukcinio amžiaus, jau bus išgaudyti brakonierių.
Pirmuosius sužymėtus 30 eršketukų, kuriuos padovanojo Lenkijos vidaus vandenų žuvininkystės institutas, į Lietuvos vandenis įžuvinimo specialistai paleido 2011 metų liepos mėnesį. Lapkritį žvejai informavo, kad vieną iš pažymėtų eršketų sugavo Kuršių mariose. Palinkėję jam sugrįžti į Lietuvos upes, žvejai gerokai ūgtelėjusią žuvelę paleido atgal į marių vandenis.
Tad gal dar yra vilties, jog iš Lietuvos upių prieš pusę šimto metų dingusi žuvis vėl ims džiuginti vietos žvejus?
Nustebino augimo tempas
Į Neries ir Šventosios upes nuo liepos iki lapkričio mėnesio vidurio iš viso buvo paleista daugiau kaip 5 tūkstančiai jau Lietuvoje – Rusnės, Simno ir Žeimenos Žuvininkystės tarnybos padaliniuose – išaugintų eršketų jauniklių.
Daugiausia jų išaugino Simno, mažiausiai – Žeimenos poskyriai. 1800 eršketų jauniklių išaugo Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyryje.
Šio poskyrio vedėjas Stasys Aleksandravičius sakė, kad šiuo metu Rusnėje auginama dar 200 eršketų mažylių, kurių kiekvienas jau sveria po kelis šimtus gramų. Toks svoris, pasak vedėjo, labai nustebino, mat buvo tikimasi, kad kelis šimtus gramų eršketukai svers gerokai vėliau – balandžio pabaigoje, kai juos bus galima paleisti į upes.
„Turbūt nepameluosiu sakydamas, kad balandžio gale eršketai jau svers beveik kilogramą. Esu matęs fotografiją, kurioje suaugęs eršketas, sveriantis 300 kilogramų, buvo vežamas vežimu, o jo uodega žeme vilkosi“, – pasakojo S.Aleksandravičius.
Ar lenkų ir vokiečių bandymų atkurti eršketų populiaciją įkvėpti Lietuvos žuvininkai patyrė fiasko ar vis dėl to gali džiaugtis pergale, paaiškės ne anksčiau kaip po 15-20 metų. Tiek laiko prireiks, kol šiemet į vandenis išleisti ir į jūras nuplaukę mažyliai subręs, o neršti grįš į Lietuvos upes.
Tačiau Rusnės žuvivaisos specialistai – Dainius Kekys, Vytautas Kėrys, veterinarijos gydytojas Gintaras Banys ir poskyrio vedėjas S.Aleksandravičius, džiaugiasi, kad pirmas bandymas išauginti eršketų jauniklius pavyko.
Iki šiol Rusnės žuvivaisos ceche buvo veisiami šlakiai, lynai, sterkai, vėgėlės, šamai, bet niekada – eršketai.
„Negalėjome atsisakyti gautos progos pabandyti iš eršketų lervučių Rusnės cecho baseinuose užauginti mailių. Juo labiau, kad turimą dvidešimt dviejų baseinų ūkį papildėme dar šešiais naujais. Naujieji baseinai technologiškai pažangesni, aprūpinti ultravioletinėmis lempomis, kita reikiamas mailiaus brendimo sąlygas užtikrinančia įranga, tad galimybės plėtoti įvairių rūšių žuvivaisą dar prasiplėtė“, – pasakojo S.Aleksandravičius.
Jis neabejoja, kad neršti į Lietuvos upes grįš tikrai ne visi paleisti eršketai, nes gali atsitikti taip, kad dėl savo jaukumo dalis jų bus išgaudyta.
„Eršketai nereikalauja didelės priežiūros ir išskirtinių sąlygų, nėra jautresni nei kitos žuvys, bet eršketai nėra baugštūs. Bijau, kad dėl to juos ir gali išgaudyti. Geriausia būtų reprodukcinio amžiaus eršketus laikyti kažkur pas save, kad patys ir galėtume iš ikrų išauginti mailiukus, nes dabar ikrai yra perkami Kanadoje, mailius išsirita Lenkijoje, iš kur jį ir parsivežame“, – sakė S.Aleksandravičius.
Žuvininkas įsitikinęs, kad oficialiai eršketų niekas neleis gaudyti bent 20-30 metų, tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo žvejų sąmoningumo. Jis įsitikinęs, kad eršketai bus įrašyti į Raudonąją knygą. Galbūt vėliau, kada jų populiacija taps pakankamai didelė, iš knygos jie bus išbraukti, kaip atsitiko su šlakiu ir lašiša.
Yra ir abejojančių
Kad aštriadančių eršketų populiaciją pavyks atkurti, neabejoja nei Žuvininkystės tarnybos direktorius V.Grušauskas, nei programos „Aštriašnipio eršketo populiacijos atkūrimo Lietuvos vandenyse“ mokslinis vadovas V.Kesminas.
„Lenkai ir vokiečiai juos į savo vandenis jau leidžia – kuo mes blogesni? Gal aš ir nesulauksiu to meto, kai mūsų paleisti eršketukai užaugs ir grįš neršti į Lietuvos upes, nes jūroje jie bręsta apie 15 metų, tačiau jei nė vienas negalvotume apie ateitį, tai ir tos ateities nebūtų“, – yra sakęs V.Grušauskas.
Gražią iniciatyvą palaiko ir Pamario žvejai.
„Kuo daugiau bandysim atlikti įžuvinimo darbų, tuo didesnis šansas, kad ateityje turėsim geresnius vandenis ir daugiau žuvies“, – įsitikinęs žvejų klubo „Skirvytėlė“ vadovas Egidijus Narevičius.
Tačiau skeptikai dar pamena nevykusį bandymą atgaivinti kitos eršketinės žuvies rūšies – sterlės populiaciją. Rusnėje gyvenantis ichtiologas, mokslų daktaras Kazys Gaigalas, daugiau kaip 50 metų tyrinėjęs Lietuvos žuvis, pamena, kad tūkstančiai eršketinių žuvų – sterlių į Nemuną ir Kuršių marias buvo įleista po karo.
„Kur jos dabar? Nė vienos nebeliko – visas išgaudė. Taip nutiks ir aštriašnipiams eršketams“, – įsitikinęs K.Gaigalas.
Žvejas E.Narevičius sako, kad žvejai mėgėjai eršketų populiacijos tikrai nesunaikins, nes dar reikia žinoti, kaip tokią žuvį gaudyti. Realiausias pavojus, pasak žvejo – netinkamos vandens ir klimato sąlygos, o norą pasipinigauti iš karališka vadinamos žuvies galima pažaboti paskelbiant draudimus ją gaudyti ir griežtas sankcijas nusižengus.
Rusniškis Rusnės gamtos fondo vadovas mokslų daktaras Arvydas Švagždys prognozuoti aštriašnipių eršketų populiacijos gaivinimo Lietuvoje baigties nedrįso ir taip pat pabrėžė, kad apie projekto rezultatus bus galima kalbėti po kelių dešimtmečių. 
Tada tiksliai žinosime, kas buvo stipresnis – žvejų noras pagelbėti populiaciją atgaivinti ar vis tik kuo greičiau patiekti eršketus ant stalo.
Na, o buvęs Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Gedrimas eršketų žuvivaisos projektą tiesiai šviesiai pavadino sapnų sala.
„Ne vienerius metus skyriau ekonominiams skaičiavimams ir įsitikinau, kad visos iš biudžeto išlaikomos šalies žuvivaisos įmonės dirba tam, kad maitintų brakonierius. 10-12 mln. litų žuvims veisti kasmet skiria valstybė ir visa tai atitenka brakonieriams, o legalių sugavimų mažėja. Sovietmečiu ežeruose kasmet buvo sugaunama 500 tonų žuvų, o dabar deklaruojamos tik 23-25 tonos“, – aiškino keliolika metų žuvivaisos srityje dirbęs A.Gedrimas.
Pradėjo nykti po karo
Paskutinis eršketas, profesoriaus Tado Ivanausko duomenimis, Lietuvoje sugautas 1960 metų rugsėjo 26 dieną jūroje prie Nidos. Jis buvo 2,10 metro ilgio ir svėrė 82 kilogramus.
Praėjusio amžiaus pradžioje eršketai Lietuvoje nebuvo labai reti, tačiau sugaudavo jų negausiai. Pavyzdžiui, 1927-1932 metais – tik apie 300 kg, 1933-1935 metais jų išvis nesugauta. Bet kai pavykdavo ištraukti, žvejai džiaugdavosi ilgai, mat žuvys būdavo nemažos: po Pirmojo pasaulinio karo Nemune ties Sudargu buvo sugautas 6 metrų ilgio eršketas.
Šių žuvų kadaise buvo sugaunama Nemune, Neryje, Šventojoje, Merkyje.
Po Antrojo pasaulinio karo eršketai tiek mūsų vandenyse, tiek kitur pasaulyje pradėjo sparčiai nykti. Pasak ichtiologų, pagrindinės priežastys – pernelyg intensyvi verslinė žūklė, migracijos kelius upėse uždariusios užtvankos, vandens tarša.
Išnykus eršketų populiacijai, iki šiol Lietuvoje jie buvo veisiami ir auginami privačiuose vandens telkiniuose, iš kurių ir keliauja į prekybos centrus, kur kilogramas šios žuvies kainuoja nemažai – apie 30 litų.
