Karštomis dienomis traukia ledinis vanduo, nes norisi ne tik numalšinti troškulį, bet ir atsivėsinti. Tačiau nuo labai šaltų skysčių, ypač kai lauko temperatūra pasiekia 30 laipsnių, reikėtų susilaikyti ir gerti kambario temperatūros ar vos vėsesnį vandenį.
Pasak E. Gavelienės, Lietuvoje turime puikios kokybės vandens: „Reta šalis gyventojų reikmėms gali naudoti gruntinius vandenis, o mes tokią galimybę turime. Lietuvoje paprastas vanduo iš čiaupo – puikios kokybės, o vanduo – tai universalus tirpiklis, kuriame tirpsta maistinės ir kitos medžiagos: jos išnešiojamos po visą kūną, o nereikalingos – pašalinamos. Be to, vanduo – ir kiekvienos mūsų ląstelės sudedamoji dalis, jis padeda reguliuoti kūno temperatūrą.“
Individualų vandens poreikį galimą apskaičiuoti pagal paprastą formulę: kiekvienam ūgio centimetrui reikėtų išgerti po 10 ml vandens. Tad 1,70 cm ūgio žmogui būtų gerai per dieną suvartoti apie 1,7 litro vandens. Tiesa, jei jis sportuoja ar diena labai karšta, gerti reikėtų daugiau.
Karštą dieną geriausiai troškulį numalšina paprastas vanduo. „Tuo tarpu angliarūgšte papildytas gazuotas vanduo ilgiau negenda, gerai malšina troškulį, gerina apetitą, tačiau sergantiems virškinamojo trakto ligomis ar varginamiems pilvo pūtimo tokio vandens patariama vengti. Tiesa, jei gausiai prakaituojate, prarandate ne tik vandenį, bet ir mineralus, todėl dalį vandens pakeiskite didesnės mineralizacijos natūraliu vandeniu“, – pataria gydytoja.
Jei nesinori gerti paprasto vandens, galima jį pagardinti, tam tinka vaisių ar agurkų griežinėliai, mėtos, čiobrelio ar rozmarino šakelė. „Per karščius gerti vandenį reikia net jei labai jo nemėgstate. Ir visai nesvarbu, prieš, po valgio ar valgant. Svarstymai, kad tuo metu, kai valgome, nereikia nieko gerti, susiję su ankstesne nuomone, kad esą „praskiedžiami“ virškinimo fermentai, bet tai netiesa. Virškinimo fermentų visuomet pasigamina tiek, kiek reikia maistui suvirškinti, o prasiskiedimo procesai tam neturi jokios įtakos“, – aiškina dietologė.
Pagal BNS inf.