Leitės žiotyse per audrą pasieniečiai gelbėjo išsekusį plaukiką

Vileikių užkardos vadas M. Mulskis sakė, jog tai buvo trečia žmonių gelbėjimo operacija vandeny nuo spalio mėnesio, bet pirmoji, pasibaigusi taip sėkmingai. / Asociatyvi Astos Alkaitės nuotr.Jei ne arti nelaimės vietos  Leitės ir Nemuno santakoje Lietuvos – Rusijos federacijos valstybės sieną saugojusių Vileikių užkardos pareigūnų Manto Buitkaus ir Vytauto Giedrimo greita reakcija ir jų katerio „Texas-420“ variklio galia, per šeštadienio audrą vienas vandens srovės nešamas Šilutės rajono poilsiautojas vargu ar būtų išsikapstęs.

Jis buvo visai išsekęs ir vos laikėsi blaškomas bangų. Nei šaukti, nei savo jėgomis pasiekti krantą, o juo labiau – pavyti  vėjo pasroviui nešamą guminę valtį, dėl kurios ir atsidūrė vandeny, jam neliko jėgų.

Dramatiškos jo grumtynės už gyvybę prasidėjo  praėjusį šeštadienį, netrukus po 18 valandos, kai pradėjo trankytis perkūnija, o po jos iškilo  stipri vėtra.

Nuo kranto nepririštą guminę valtį škvalinis vėjas nubloškė, o srovė Leitės žiotyse ėmė nešti tolyn, į Nemuno vagą. Vienas iš žvejų, 34-erių vyras,  puolė į vandenį įkandin jos.

Deja, nepavijo, o jėgos  tarp vėjo blaškomų bangų ėmė sekti.  Krante likęs bičiulis puolė ieškoti pagalbos, ir  arčiausiai pastebėjo patruliuojančius Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių užkardos pasieniečius M.Buitkų ir V.Giedrimą.

Pastarasis tuoj pat pasuko tarnybinį katerį į nelaimės vietą, pavijo besikepurnėjantį  plaukiką ir ištraukė iš vandens. Medikų pagalbos žmogui neprireikė,  jis buvo patyręs  tik didelį stresą.

Srovės į krantą išplukdytą guminę valtį, dėl kurios žvejys rizikavo savo gyvybe, pasieniečiai rado už kelių šimtų metrų Nemuno pakrantėje ir vyrams grąžino.

Vileikių užkardos vadas Marius Mulskis  žurnalistei pasakojo, jog tai buvo trečia žmonių gelbėjimo operacija  pamario krašto vandenyse nuo spalio mėnesio, bet pirmoji, pasibaigusi taip sėkmingai.

Žiemą iškviesti į nelaimės vietą pasieniečiai kateriu išžvalgė teritoriją, bet nieko nerado, o kitą kartą per audrą  aptiko jau apverstą valtį.

Tada nuskendo du šilutiškiai, kurių kūnus Kuršių marios grąžino po dienos kitos.