Jei ne arti nelaimės vietos Leitės ir Nemuno santakoje Lietuvos – Rusijos federacijos valstybės sieną saugojusių Vileikių užkardos pareigūnų Manto Buitkaus ir Vytauto Giedrimo greita reakcija ir jų katerio „Texas-420“ variklio galia, per šeštadienio audrą vienas vandens srovės nešamas Šilutės rajono poilsiautojas vargu ar būtų išsikapstęs.
Jis buvo visai išsekęs ir vos laikėsi blaškomas bangų. Nei šaukti, nei savo jėgomis pasiekti krantą, o juo labiau – pavyti vėjo pasroviui nešamą guminę valtį, dėl kurios ir atsidūrė vandeny, jam neliko jėgų.
Dramatiškos jo grumtynės už gyvybę prasidėjo praėjusį šeštadienį, netrukus po 18 valandos, kai pradėjo trankytis perkūnija, o po jos iškilo stipri vėtra.
Nuo kranto nepririštą guminę valtį škvalinis vėjas nubloškė, o srovė Leitės žiotyse ėmė nešti tolyn, į Nemuno vagą. Vienas iš žvejų, 34-erių vyras, puolė į vandenį įkandin jos.
Deja, nepavijo, o jėgos tarp vėjo blaškomų bangų ėmė sekti. Krante likęs bičiulis puolė ieškoti pagalbos, ir arčiausiai pastebėjo patruliuojančius Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių užkardos pasieniečius M.Buitkų ir V.Giedrimą.
Pastarasis tuoj pat pasuko tarnybinį katerį į nelaimės vietą, pavijo besikepurnėjantį plaukiką ir ištraukė iš vandens. Medikų pagalbos žmogui neprireikė, jis buvo patyręs tik didelį stresą.
Srovės į krantą išplukdytą guminę valtį, dėl kurios žvejys rizikavo savo gyvybe, pasieniečiai rado už kelių šimtų metrų Nemuno pakrantėje ir vyrams grąžino.
Vileikių užkardos vadas Marius Mulskis žurnalistei pasakojo, jog tai buvo trečia žmonių gelbėjimo operacija pamario krašto vandenyse nuo spalio mėnesio, bet pirmoji, pasibaigusi taip sėkmingai.
Žiemą iškviesti į nelaimės vietą pasieniečiai kateriu išžvalgė teritoriją, bet nieko nerado, o kitą kartą per audrą aptiko jau apverstą valtį.
Tada nuskendo du šilutiškiai, kurių kūnus Kuršių marios grąžino po dienos kitos.
Rašyti atsakymą