Šilutės savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas susidomėjo daugiabučių namų renovacijos eiga.
Kontrolės komiteto pirmininkas Zigmantas Jaunius domėjosi, kokios sąlygos paskatintų daugiau daugiabučių namų savininkų dalyvauti renovacijos programoje.
Informaciją apie jau trejus metus vykdomus darbus pateikė UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas pastatų renovacijai Vygantas Kamarauskas.
Procesas tik įsibėgėja
Pasak V.Kamarausko, trejus metus Šilutės savivaldybė aktyviai dalyvauja daugiabučių namų renovacijos procese.
Jo teigimu, Savivaldybė panaudoja visą jai numatytą sumą iš daugiabučių namų renovacijos programos, t.y., parengė ir organizavo renovuoti tiek pastatų, kiek valstybė skyrė investicijų.
Pasak V.Kamarausko, per metus valstybė į daugiabučių namų renovaciją investuoja tiek lėšų, kad pakanka renovuoti maždaug 500 daugiabučių namų. Gaila, bet iki šiol galiojo kvotų sistema, dėl kurios Šilutėje per metus buvo galima renovuoti tik 9 ar 10 daugiabučių.
Per trejus metus Šilutės savivaldybės iniciatyva jau atnaujinta 19 daugiabučių. 6 daugiabučius pastatus per šį laikotarpį padėjo renovuoti UAB „Šilutės būstas“. Žinant, kad savivaldybėje yra apie 400 senų daugiabučių namų, akivaizdu, kad į renovacijos procesą dar neįtraukta nė dešimtadalis jų.
Neabejotina nauda
Valstybė remia renovacijos techninių projektų parengimą, techninės priežiūros vykdymą ir butų savininkams kompensuoja 35 proc. renovacijos kapitalinių investicijų sumos. Mažas pajamas turintiems daugiabučių namų butų savininkams, kurie gauna kompensacijas už centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekimą, valstybė kompensuoja 100 proc. renovacijos kaštų. Kitoms šeimoms už daugiabučių renovaciją tenka primokėti savo lėšų arba imti lengvatinį kreditą.
Pasak V.Kamarausko, gyventojai sunkiai ryžtasi dėl namo renovacijos imti kreditą iš banko. Tačiau situaciją lengvina tai, kad valstybė bankus yra įpareigojusi išduoti ilgalaikius kreditus – iki 20 metų laikotarpiui. Todėl skolos grąžinimo sumos su palūkanomis neviršija renovacijos naudos, kuri susidaro renovuotuose namuose mažiau mokant už šilumą. Renuovuotose pastatuose žmonės sutaupo tikrai daug šilumos – apie 55-60 proc. Tiek mažiau jie moka, palyginti su kaimynais, gyvenančiais nerenovuotuose pastatuose.
V.Kamarauskas pasakojo, kad du pastatai renovuoti ir Juknaičiuose. Vienos jo pažįstamos duomenimis, po renovacijos būsto šildymo išlaidos sumažėjo net apie 70 proc. Juk visiems yra žinoma, kad bemaž visi Juknaičių daugiabučiai buvo statyti „brandaus socializmo“ laikotarpiu. Dabar tie daugiabučiai, prilygsta vasarnamiams – yra kiauri kaip rėčiai. Todėl po renovacijos Juknaičių daugiabučių gyventojai patiria didžiausią energijos taupymo naudą. Jiems pasidengia ne tik kredito grąžinimo mokesčiai, bet lieka bemaž trečdalis anksčiau mokėtos sumos už šildymą.
Taigi geriausia renovacijos reklama tapo žymiai sumažėjusios renovuotų namų gyventojų išlaidos už šilumą. Juolab kad žmonės už pinigus, kuriuos anksčiau išleisdavo apmokėti šilumos sąskaitas, dabar lengvatinėmis sąlygomis kokybiškai atnaujino pasatus, padidino savo būstų vertę ir gyvenimo kokybę. Juk nerenovuotų daugiabučių savininkų pinigus ir dabar, galima sakyti tiesiogine prasme, išnešioja vėjai.
Kas trukdo spartinti renovaciją?
Kontrolės komiteto narius domino, kokios kliūtys trukdo spartinti revovaciją.
Pasak V.Kamarausko, anksčiau nemažai buvo gaištama dėl daugiabučių namų gyventojų neryžtingumo, nenoro imti bankų kreditus, netikėjimo būsima nauda. Dabar daugiau namų renovuoti trukdo valstybės skiriamų paramos lėšų stygius. Šilutei skirta kvota – 9 ar 10 pastatų – yra per mažai. Ketvirtasis renovacijos projekto kvietimas dar nepaskelbtas, bet Šilutėje jau yra 12 daugiabučių namų savininkų, pasiryžusių renovacijai.
Kitas trukdis, pasak V.Kamarausko, nemažos biurokratinės procedūros. Pavyzdžiui, trečiojo renovacijos etapo kvietimas paskelbtas 2017 metų vasario 19 dieną, tačiau praėjus visas dokumentų derinimo procedūras su gyventojais, valstybės institucijomis, projektuotojais, matyti, kad statybos – renovacijos darbų leidimas bus gautas gal tik spalio mėnesį. O renovacija turi būti atlikta per 24 mėnesius… Bet ką statybininkai gali nuveikti, jei žiema jau čia pat?
Bus pokyčių
Kontrolės komiteto posėdyje dalyvavo ir savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Jis papasakojo, kad dalyvavo Aplinkos ministerijoje surengtame posėdyje, kuriame aptarti daugiabučių namų renovacijos klausimai. Pasak mero, Vyriausybė nusprendė panaikinti renovacijos kvotas, nes net 20 Lietuvos savivaldybių dar nėra pasirengusios įsisavinti renovacijai skirtas lėšas. Taigi Šilutės savivaldybė tikisi, kad ateinančiame renovacijos etape galės pateikti visus 12 renovacijai paruoštus daugiabučių namų projektus. O gal pavyks ir daugiau.
Kita džiugi žinia yra ta, kad ketvirtasis renovacijos projektų kvietimas bus paskelbtas jau šių metų spalio 29 d. (o ne vasarį, kaip būdavo įprasta ankstesniais metais). V.Kamarausko teigimu, dabar renovacijos projektų derinimo procedūros galės būti atliktos žiemą, o konkretūs darbai galės būti pradėti nuo pavasario.