Mūsų mylimas ir dėl šiandieninio gyvenimo tempo dažniausiai trūkstamas miegas pagerbtas specialia diena. Kasmet kovo 21 dieną minima tarptautinė miego diena.
Miegodami mes praleidžiame trečdalį gyvenimo ir šių valandų, jei tik kas norėtų, niekaip negalėtų sutaupyti. Tačiau taupyti ir nereikia – juk miegodami mes nešvaistome laiko veltui. Miego dėka pasikrauname energijos ir likusį laiką galime praleisti aktyviai ir prasmingai.
Ką smegenys veikia mums miegant?
Mokslininkai teigia, kad viena svarbiausių miego funkcijų yra jo metu susitvarkančios nervų sistemos vidinės funkcijos. Kitaip sakant, miegas žmonėms reikalingas tam, kad palaikytų būtinus žmogaus pažinimo gebėjimus, tokius kaip rišli kalba, loginis mąstymas, atmintis ir pan.
Maža to, nors miego metu mūsų sąmonė ir fiziologinės funkcijos susilpnėja, tačiau tai nėra pasyvus procesas. Priešingai, miegojimas yra ganėtinai aktyvus, nes jo metu smegenyse vyksta per visą dieną gautos informacijos apdorojimas, perdirbimas, atranka ir išsaugojimas.
Apdorojimo metu smegenys kartu yra tarsi išvalomos nuo informacijos pertekliaus, kuri miegant yra vertinama pagal tai, kiek ji yra svarbi tolesnei organizmo veiklai.
Medikų tyrimais nustatyta, kad suaugusiam žmogui dėl savo geros savijautos būtina miegoti 8 – 9 valandas per parą. Dauguma žmonių dėl spartėjančio gyvenimo tempo šiandien miega kur kas mažiau.
Neišsimiegojimas arba nemiga kelia dideles problemas efektyviam mūsų gyvenimui. Miegant nepakankamai silpnėja atmintis, suvokimo gebėjimai, sunku susikaupti, jaučiamas nuovargis, mieguistumas, virškinimo sutrikimai, skauda galvą, netgi padidėja alkio jausmas, kuris vėliau gali tapti antsvorio priežastimi.
Užmigo dešimtmečiams
Yra nustatyti keli miego tipai. Vienas jų – jau minėtas fiziologinis miegas, t.y. tas, kuris visiems yra būtinas ir kiekvieną užklumpa natūraliai.
Kitas miego tipas yra patologinis (letarginis). Šis miegas yra liguistos formos snaudulys, kai žmogus negali jo kontroliuoti: žmogus gali užmigti bet kur ir bet kada. O baisiausia, kad iš šio miego niekas negali pažadinti! Savaime sveiko žmogaus šis miegas neužklups – jis pasitaiko, kai yra galvos smegenų tam tikrų struktūrų augliai ar sergant kitomis ligomis, išsekus nervų sistemai, sutrikus smegenų struktūrų, palaikančių budravimo ir miego pusiausvyrą, sąveikai.
Jo metu labai susilpnėja visos gyvybinės žmogaus funkcijos, tiesą sakant, kai kurios jų visai nustoja veikti. Smegenys veikia, tačiau žmogus yra tarsi ištiktas komos. Letargo būsena gali trukti tik kelias valandas, tačiau gali ir dešimtmečius!
Letargu užmigęs žmogus tarsi sustoja laike – jis net nesensta. Pavyzdžiui, žmogus miega 15 metų – tol, kol jis miega, jo kūnas liks nepakitęs, tačiau prabudus per maždaug pora metų jis staigiai pasens iki savo biologinio amžiaus.
Ilgiausio letargo miego atvejis užregistruotas Gineso rekordų knygoje, kai 1954 metais Mogiliovo kaimo gyventoja Nadežda Lebedina po ginčo su vyru užmigo ir atsibudo tik 1974-aisiais. Pastarajai nubudus, gydytojai nustatė, kad moteris yra visiškai sveika.
Siaubingi „prisikėlimai”
Turbūt daugeliui teko girdėti istorijų apie iš karsto pakilusius žmones arba, dar baisiau, pabudusius užkastoje kapo duobėje. Dažniausiai į tokias siaubingas istorijas patekdavo būtent letargo kamuojami žmonės.
Senovėje, kai medicina nebuvo tokia pažangi, letargo miego ištiktą žmogų net gydytojai, nepastebėję itin silpnų širdies dūžių, palaikydavo mirusiu ir palaidodavo. Dėl šios priežasties 1880 metais Hamburge buvo siūloma į karstą dėti veido srityje tvirtinamą vamzdelį, kad atsigavęs žmogus galėtų kvėpuoti. Prie rankų ir kojų buvo rišamos virvelės, sujungtos su varpeliu.
Šiais laikais tokių atveju civilizuotose šalyse pasitaiko itin retai. Juolab, kad ir pats letargo miegas yra labai retas sutrikimas.
Nemiegojimo rekordai
Šiuo metu nemiegojimo rekordų Gineso knyga nebefiksuoja – tai pernelyg pavojinga žmogaus sveikatai ir net gyvybei. Gineso rekordų knygoje paskutinis įrašas apie nemiegojimo rekordą – tai 11 Randy Gardnerio bemiegių parų.
1965 metais, tada dar tik 18-metis Randy išbuvo nemiegojęs 264 valandas – beveik 11 dienų. Šį eksperimentą su savo kūnu vaikinas darė mokyklos projektui.
Paskutinėmis nemiegojimo dienomis jis visai nebesukoncentruodavo dėmesio, stokojo suvokimo ir motyvacijos, tačiau po kelių parų viskas vėl stojo į senas vėžes ir, laimei, vaikinas po tokio eksperimento nepatyrė jokios žalos.
Stebuklingieji sapnai
Dažnas miego palydovas – sapnas. Moksliškai sapnas aiškinamas kaip vaizdinių, jausmų ir minčių visuma, patiriama miego metu. Sapnai mokslininkus domina ne mažiau nei pats miegas.
Kodėl mes sapnuojame, kada sapnuojame, kaip sapnuojame – šie ir daugelis kitų klausimų neduoda ramybės daugybei mokslininkų. Jie kelia įvairias hipotezes, tačiau tikslių atsakymų į rūpimus klausimus niekas taip ir neranda.
Manoma, kad sapnai glaudžiai siejasi su asmenine žmogaus patirtimi. Labiausiai sapnų turiniui įtakos turi praeityje įvykę išgyvenimai ir pasąmonėje glūdinti informacija.
Daug kas tiki pranašiška sapnų galia, tad pasaulyje yra išleista daugybė įvairiausių sapnininkų: vieni sapnus aiškina remiantis senolių išmintimi/patirtimi, kiti Rytų kultūra ir t.t.
Sapnininkai gali paaiškinti bet kokį susapnuota daiktą ar reiškinį. Telieka pasirinkti – tikėti tuo ar ne.
Jei kamuoja miego sutrikimai
Didelis krūvis, skubėjimas ir stresas, įtampa, nervingumas, virškinimo ir mitybos sutrikimai lemia ir miego sutrikimus.
Jei sunkiai užmiegate, o užmigę neišsimiegate, nakties ramybę jums gali padėt atrasti:
* Eikite miegoti ir kelkitės kasdien tuo pačiu metu (ir savaitgaliais). Reguliarus miego tvarkaraštis padeda organizmui sustiprinti miego ir budrumo ciklą ir palengvina užmigimą vakare.
* Prieš eidami gulti, išsiaiškinkite problemas. Pyktis, konfliktai ir rūpesčiai – aršiausi miego priešai, jų neturėtų būti miegamajame. Pagalvokite apie ką nors džiuginančio.
* Prieš miegą stenkitės nesijaudinti. Kriminalai ir siaubo filmai jus išbudins arba sapnuosite blogus sapnus.
* Pasistenkite, kad kambaryje prieš miegą būtų kuo mažiau triukšmo ar kitų miegą trikdančių veiksnių.
* Miegokite patogiai. Čiužinys turi būti lygus ir kietas, antklodė – minkšta ir šilta, pagalvė – pakankamai stora.
* Sunkus skrandis – slogūs sapnai. Prieš miegą, jei jaučiate alkį, valgykite mažai ir lengvai. Tarp vakarienės ir miego turėtų būti mažiausiai dviejų valandų tarpas.
* Judėjimas vakare skatina fizinį nuovargį. Vakare pasivaikščiokite ir ramiai užbaikite dieną.
* Jei reikia, patikimai ir raminančiai veikia žolelių preparatai: valerijonas, apyniai, melisos lapeliai ar ramunėlės.
* Prieš miegą atlikite atsipalaidavimo ritualą – tai gali būti šiltas dušas, ramios muzikos klausymas, knygos skaitymas. Darykite tą patį kas vakarą – tai padės organizmui atsipalaiduoti ir pereiti į poilsio fazę.
Parengta pagal žurnalo „Me” ir treneris.net informaciją.