„Šiuo tyrimu nustatoma, ar kraujo mėginyje yra žmogaus leukocitų antigenas B27 (HLA-B27). Tai baltųjų kraujo kūnelių paviršiuje esantis baltymas, padedantis imuninei sistemai atpažinti savas organizmo ląsteles. Kiekvienas asmuo paveldi unikalų HLA antigenų derinį, kuris randamas visų branduolį turinčių ląstelių paviršiuje. HLA-B27 antigeną turi apie 5–10 proc. žmonių. Nors jis pats nesukelia ligos, jo buvimas didina riziką susirgti tam tikromis autoimuninėmis būklėmis, ypač ankiloziniuspondilitu“, – sako „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė.
Svarbu tinkamai išanalizuoti
HLA antigenų derinys yra individualus kiekvienam žmogui. Šis antigenas dažnai aptinkamas pacientams, sergantiems reaktyviuoju artritu, ūminiu priekiniu uveitu ar tam tikromis jaunatvinio artrito formomis. Kartais jis siejamas ir su uždegiminėmis žarnyno ligomis, tačiau vertinamas tik kaip rizikos veiksnys, o ne tiesioginis ligos sukėlėjas.
HLA antigenų buvimas yra paveldimas, todėl jų raiška genetiškai nulemta. Jei šeimoje yra asmuo, sergantis su HLA-B27 susijusia liga (pavyzdžiui, ankiloziniu spondilitu), ir jūs turite šį antigeną, rizika susirgti yra didesnė.
„Autoimuninių sutrikimų kilmė dažnai lieka nežinoma, tačiau tam tikrais reaktyviojo artrito atvejais ligą gali išprovokuoti infekcijos, sukeltos tokių mikroorganizmų, kaip Chlamydia, Campylobacter, Salmonella, Ureaplasma ar Yersinia. Manoma, kad dėl struktūrinio panašumo tarp šių sukėlėjų ir HLA-B27 antigeno imuninė sistema gali klaidingai atakuoti savus audinius, palaikydama uždegimą net ir pasveikus nuo infekcijos“, – teigia gydytoja.
HLA-B27 tyrimas dažniausiai skiriamas reumatologijoje ir oftalmologijoje, pasireiškus periferiniam artritui, uveitui ar lėtiniam nugaros skausmui. Jis paprastai atliekamas kartu su kitais uždegiminiais bei autoimuninių ligų rodikliais. Gautas rezultatas gali būti teigiamas arba neigiamas ir visada interpretuojamas atsižvelgiant į klinikinę paciento būklę.
Jei nustatomas HLA-B27 antigenas ir pasireiškia lėtinis skausmas, uždegimas ar rentgenologiškai matomi pokyčiai, tai reikšmingai padidina ankilozinio spondilito, reaktyviojo artrito ar kitų susijusių ligų tikimybę. Neigiamas rezultatas visiškai neatmeta ligos galimybės. Kadangi dalis pacientų gali sirgti ir neturėdami šio antigeno, galutinė diagnozė visada grindžiama klinikiniu vaizdu, ligos istorija ir kitais tyrimais.
Kam reikia šio tyrimo?
HLA-B27 tyrimas skiriamas siekiant diagnozuoti arba patvirtinti įtariamą ankilozinį spondilitą, reaktyvųjį artritą ar priekinį uveitą. Kadangi tai nėra vienintelis diagnostikos kriterijus, jis vertinamas kartu su paciento skundais, klinikiniais požymiais bei kitais duomenimis.
„Šios ligos dažniau nustatomos vyrams ir neretai pasireiškia apie 30-uosius gyvenimo metus. Pavyzdžiui, ankiloziniam spondilitui būdingas lėtinis skausmas, uždegimas ir progresuojantis stuburo, kaklo bei krūtinės ląstos sustingimas“, – pastebi E. Marciuškienė.
Reaktyvusis artritas (anksčiau žinomas kaip Reiterio sindromas) pasireiškia sąnarių uždegimu, tačiau taip pat gali pažeisti akis, odą ar šlapimo takus. Ne visiems pacientams pasireiškia visas simptomų derinys.
„Ligos pradžioje požymiai gali būti neryškūs, o specifiniai rentgenologiniai sąnarių pakitimai dažnai išryškėja tik po kelerių metų. Priekinis uveitas – tai pasikartojantis vienos arba abiejų akių uždegimas, kuris taip pat gali būti šių susirgimų indikatorius“, – sako specialistė.
Šis tyrimas dažniausiai atliekamas vertinant lėtinį sąnarių skausmą, sustingimą bei uždegimą. Siekiant nustatyti uždegimo aktyvumą, jis derinamas su kitais rodikliais. Taip pat skiriamas pacientams, kuriuos vargina pasikartojantis uveitas, ieškant galimų autoimuninių priežasčių. Tyrimas indikuojamas jaučiant ūminį ar lėtinį stuburo, kaklo, krūtinės ląstos bei sąnarių skausmą arba įtariant su HLA-B27 susijusias autoimunines ligas.
BNS inf.