Veikia sandėlio principu
Ličio jonų baterijos naujas išradimas, pirmieji jų prototipai pasirodė apie 1980–1990 m. Dėl mažo svorio, talpumo ir kompaktiškumo ši technologija laikoma revoliucine, teigia medžiagų inžinerijos mokslų daktaras ir „Eksplos“ atstovas Vytautas Kavaliūnas. Pavyzdžiui, pirmuosiuose „Nokia“ telefonų modeliuose buvo naudojamos nikelio-kadmio baterijos ir tik vėliau populiariuose „Nokia 3310“ modeliuose pradėtos naudoti ličio jonų baterijos. Dėl jų telefonai gali veikti visą dieną, paspirtuku galima nuvažiuoti gana didelius atstumus mieste, o su automobiliu – šimtus kilometrų. Visgi švino baterijos dar šiandien naudojamos automobilių su vidaus degimo varikliais gamyboje.
Pasak mokslininko, baterijų veikimo principą reikėtų įsivaizduoti kaip sandėlį: vienoje pusėje išdėstytos lentynos (anodai) su dėžėmis, kurių viduje yra pavojingos, degios medžiagos, kitoje – tuščios lentynos (katodai), o vykstant baterijos įkrovimui, darbuotojai (ličio jonai) iš lėto perneša dėžes ir sudeda jas į tuščias lentynų vietas. „Naudojant įrenginį, dėžės grąžinamos atgal, tačiau įprastai tai nevyksta tvarkingai – tam reikia skirtingo kiekio dėžių (priklausomai nuo įrenginio naudojimo). Kai atsiranda kliūčių (mikropažeidimų), sandėlyje kyla chaosas – darbuotojai ima bėgioti, užkliūva, griūva, lentynos neatlaiko chaotiško dėžių dėliojimo, subyra. Dėl šio chaoso ant žemės atsiranda dėžių, kurios tiesiog užsiliepsnoja. Kitaip tariant, baterijoje prasideda grandininė reakcija: elektrolitas įkaista, išsiskiria degios dujos ir viskas gali virsti gaisru“, – aiškina dr. V. Kavaliūnas.
Virsta gaisro židiniu
Nors ličio jonų baterijos užtikrina efektyvų energijos tiekimą, netinkamas jų tvarkymas gali virsti gaisro židiniu. Vis dažniau fiksuojami gaisrai atliekų tvarkymo įmonėse, kurių priežastimi tampa netinkamai utilizuoti akumuliatoriai. Vilniaus rajone užsiliepsnojo lengvų konstrukcijų metalinis angaras su jame laikytomis smulkios elektronikos atliekomis ir ličio akumuliatoriais. Tokie gaisrai atliekų perdirbimo įmonėse pastaruoju metu kartojasi vis dažniau – didesnių mastų incidentai fiksuojami kone kas mėnesį. Kiekvienas netinkamai išmestas akumuliatorius tampa potencialia gaisro grėsme, lemiančia ženklias žalas.
Dr. V. Kavaliūnas pažymi, jog nerūšiuojamos ličio jonų baterijos nukeliauja į bendrą šiukšlių srautą – tokios atliekos dažnu atveju yra presuojamos, tad rizika atsirasti mechaniniams pažeidimams yra pakankamai didelė. Ličio jonų baterija susideda iš plonų elektrodų ir izoliacinių sluoksnių. Esant pažeidimui, kurio metu paveikiami šie sluoksniai, o elektrodai susiliečia vienas su kitu, įvyksta trumpasis jungimas, sukeliantis gaisrą. Todėl labai svarbu baterijas rūšiuoti ir nemesti jų prie bendrų atliekų.
Gaisrai kyla ir gyvenamuosiuose pastatuose, kur ličio baterijos eksploatuojamos kasdien. Rudenį gyventojai vis dar aktyviai naudojasi elektriniais paspirtukais ir dviračiais, ir šios mikrojudumo priemonės dažniau kraunamos namų viduje ar bendrose daugiabučių erdvėse. Tai didina akumuliatorių perkaitimo ir užsidegimo riziką. Ilgesnis įkrovimo laikas bei šiltesnė aplinka sudaro palankias sąlygas baterijoms įkaisti. Tai nėra pavieniai atvejai: kraunamas paspirtukas jau ne kartą įplieskė gaisrą daugiabučiuose – Palangoje, Radviliškyje, Kaune, Vilniuje. Tokiose situacijose padaroma žala ir kaimynų turtui.
Pirmasis signalas
Svarbu atpažinti pirmuosius užsidegimo požymius. Pavyzdžiui, jei prietaisas ar jo baterija tampa neįprastai karšti, reikėtų nedelsiant atjungti nuo įkrovimo ir leisti atvėsti – net ir tuo atveju, jei įrenginys naudojamas. „Jeigu baterija deformavosi, išsipūtė, prailgėjo krovimo laikas, ji nebesukaupia ir neišlaiko energijos taip ilgai, kaip įprastai – tai požymiai, jog vertėtų ją pakeisti. Taip pat svarbu intensyviai nenaudoti telefono krovimo metu ir nepalikti kraunamo įrenginio pernakt – turbūt dažnas vartotojas yra pajutęs, kai drastiškai pakyla įrenginio temperatūra“, – sako ekspertas.
Kitų įrenginių baterijos, pavyzdžiui, paspirtukų, nėra visiškai atsparios mechaniniams pažeidimams, tad bet koks stipresnis sutrenkimas gali sudaryti sąlygas išoriškai nepastebimiems mikroįtrūkimams, lemiantiems užsidegimo riziką. Mikroįtrūkimai gali atsirasti paspirtukui nukritus ar važiuojant nelygiu paviršiumi, sukeliant dideles vibracijas. Žinoma, patikimi gamintojai, kurie sertifikuoja savo įrenginius, yra apsaugoję baterijas ir sumažinę mechaninių pažeidimų rizikas, rizika būdinga nekokybiškoms, nesertifikuotoms alternatyvoms. Tai nereiškia, kad negalima pirkti pigesnių įrenginių, tačiau tuomet vartotojas turi prisiimti atsakomybę bei dažniau tikrinti baterijos būklę.
Vartotojai taip pat pratę pasiskolinti ar naudoti ličio jonų baterijų įrenginiams netinkamus įkroviklius, nors gamintojų rekomendacijose pabrėžiama sertifikuotos produkcijos svarba. „Norint išvengti gaisro rizikos, itin svarbu naudoti originalius ar sertifikuotus įkroviklius. Taip pat nereikėtų krauti įrenginių ilgesnį laiką, nei to reikalauja baterija, vertėtų laikyti baterijas atokiau nuo saulės spindulių ar netgi drėgmės bei apsaugoti nuo smūgių. Kai prietaisas jau nebereikalingas – bateriją ar visą įrenginį, jei nėra galimybės išimti baterijos, reikėtų priduoti į specialius punktus, kurių Lietuvoje yra beveik kiekvienoje parduotuvėje“, – sako ekspertas.
BNS inf.