Išvydę viltingai į dangų besistiebiančius, žiemos šalčius atlaikiusius javus ūkininkai trynė rankomis – nusimato geras derlius ir didesnės pajamos.
Tačiau dar prieš mėnesį sklandžiusi euforija pamažu blėsta. Užklupusios liūtys ir kai kur prasiautusi kruša jau pridarė nemažai nuostolių, nukentėjo ir dalies Šilutės rajono ūkininkų pasėliai.
Prognozės prastėja
Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Stasys Nausėda, nuolat bendraujantis su žemdirbiais, pasakojo žinantis, kad pastarąjį mėnesį gamtos stichijų šėlsmas jau išdaužė dalį pasėlių Švėkšnos ir Katyčių seniūnijose, Pašyšių pusėje.
„Pavasaris buvo tikrai geras, nes žiemkenčiai, palyginti su praėjusia žiema, peržiemojo išties neblogai. Nieko bloga nežadėjo ir vasaros pradžia – kurį laiką nusistovėjo šilti orai. Tačiau po užklupusių liūčių, škvalų, vietomis – ir krušos, palankių žemdirbiams prognozių pasigirsta vis rečiau“, – kalbėjo A.Nausėda.
Pasak jo, daugelis nuostolius jau patyrusių ūkininkų net nėra apsidraudę, nes draudimo įmokos po praėjusios žiemos padidėjo, tad žemdirbiai nenorėjo išlaidauti. Jie kasmet rizikuoja. Tačiau tokia žemdirbių dalia – jų verslas labai priklauso nuo Dievo malonės.
Nuostolių patyrė ne visi
„Orai košmariški ir visiškai nenuspėjami“, – „Šilutės naujienoms“ pasakojo Tarvydų ūkininkas Algimantas Elijošius, maždaug 70 ha plote auginantis javus.
Vyras sakė, kad prieš kelias savaites siautęs škvalas ir kruša apkapojo net bulves, o stiprūs lietūs pradėjo guldyti javus: žieminiai rugiai dar laikosi, o štai kviečiai jau suvirtę. Jei orai nepasitaisys, iš žemėn suguldytų kviečių tikėtis derliaus nebeverta – priplakti prie žemės jie gali greitai apaugti žolėmis, iškulti juos sunkiai pavyks.
„Ne visur rajone tokia situacija, tačiau pas mus vos ne kiekvieną vakarą lietūs pila. Net orų prognozių nebesekam, nes žinom, kad vis tiek lis. Nuo Kaliningrado pusės judantys debesys „kabina“ Stoniškius, Usėnus, Juknaičius, Tarvydus ir Liaučius. Kitur mažiau lietaus kliūna, o šis ruožas lyg užkeiktas“, – stebėjosi ūkininkas.
A.Elijošius pasakojo, kad laukuose kaupiasi vandens perteklius. Iki kuliavos likus vos mėnesiui, ūkininkas baiminasi, kad nepasikartotų pernykštė situacija, kai į laukus įvažiavo gerokai vėliau nei įprasta, o javapjūtei tinkamas dienas buvo galima suskaičiuoti ant pirštų.
Didelį ūkį kitoje rajono pusėje – Vilkyčiuose – valdantis Kazimieras Gudžiūnas kol kas gamtos šėlsmo nepajuto. Lietūs jo laukų labai smarkiai netalžė. Tačiau šiokį tokį nuostolį ūkininkas sako patyręs vien dėl to, kad didelę dalį kultūrų augina ekologišku būdu. Taip auginami javai nėra tokie derlingi kaip tie, kurie tręšiami ir purškiami chemikalais.
„Praėjusiais metais pusės derliaus net nenuėmėme – dėl drėgmės grūdai labai išmirko“, – prisiminė K.Gudžiūnas. Nei jis, nei A.Elijošius pasėlių nedraudžia ir sako, kad draudimo sąlygos palankesnės ne ūkininkams, bet draudikams.
Tiria veislių kokybę
Kaimo reikalų skyriaus vedėjas A.Nausėda nuostolių patiriantiems ūkininkams pataria atsigręžti į lietuviškas veisles, kurios daugeliu atvejų daug patvaresnės nei įvežtinės, nes prisitaikiusios prie mūsų krašto gamtinių sąlygų.
Anot A.Nausėdos, buvo mada pirkti derlingų veislių rugių sėklą iš Europos Sąjungos šalių, tačiau ūkininkai neatkreipė dėmesio, kad sėklą parduodančios valstybės yra piečiau, ir ten visai kitokios gamtinės sąlygos.
Ir Dotnuvos žemdirbystės instituto mokslininkai ragina grįžti prie lietuviškų javų veislių. Jos nėra ypač derlingos, bet labiau tinka mūsų klimatui.
Realią pagalbą žemdirbiams, renkantis javų veisles, teikia Lietuvoje veikiantys septyni Valstybinei augalininkystės tarnybai prie ŽŪM nuo praėjusių metų pavaldūs Augalų veislių tyrimų (AVT) skyriai. Vienas jų – Šilutės AVT skyrius – jau daugiau nei 60 metų augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimus atlieka Juknaičiuose.
Šiame skyriuje šiuo metu maždaug 40 ha laukuose tiriamos 8 paprastųjų vasarinių miežių veislės, 7 – avižų, 6 – žirnių, 17 – kukurūzų grūdams, 45 – kukurūzų silosui, 7 – žieminių kvietrugių, 12 – žieminių rugių veislių.
„Kai žmonės klausia, ką mes veikiame, kad būtų suprantama, kartais atsakau paprastai – atliekame konkursinius bandymus. Sėjame tyrimams gautus naujų veislių javus ir juos lyginame pagal nustatytą metodiką – svarbūs derliaus, žiemkentiškumo, išgulimo, vegetacijos laikotarpio, augalų aukščio ir atsparumo ligoms rodikliai“, – pasakojo Šilutės AVT skyriaus vedėja Rasa Grygelienė.
Valstybinė augalininkystės tarnyba, apibendrinusi visų AVT skyrių duomenis, atrenka vertingiausias naujas augalų veisles ir kasmet išleidžia Nacionalinį augalų veislių (NAV) sąrašą. Šiais metais į jį įtrauktos 73 naujos augalų veislės, iš kurių 16 – sukurtos Lietuvos selekcininkų.
Lietuvoje leidžiama prekiauti tik tų augalų veislių sėklomis, kurios įrašytos į NAV sąrašą ir Bendruosius augalų rūšių veislių katalogus.
Valstybinės augalininkystės tarnybos tinklalapyje www.vatzum.lt žemdirbiai gali rasti kiekvienų metų augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimo duomenis ir į NAV sąrašą įrašytų naujų veislių trumpus aprašus.
Gali ūkininkams patarti
Vaikščiojant po laukus, kuriuose atliekami žirnių, kukurūzų, rugių ir žieminių kvietrugių tyrimai, R.Grygelienė pasakojo, kad kiekviena tiriama veislė yra sėjama penkiuose laukeliuose. Viename jų nenaudojami nei augimo reguliatoriai, nei purškalai nuo ligų. Šiame laukelyje stebimas augalų veislių atsparumas ligoms, išgulimui, nustatomas natūralus augalų aukštis.
Šią žiemą neperžiemojo viena kvietrugių veislė, o pastarosiomis dienomis po smarkaus lietaus išgulė dalis miežių veislių.
„Nors šiais metais buvo prognozuoti rekordiniai derliai, apie juos bus galima kalbėti tik tada, kai grūdai gulės sandėliuose. Dar net neaišku, kaip seksis rugiapjūtė, ar bus įmanoma į laukus įvažiuoti“, – svarstė R.Grygelienė.
Moteris itin džiaugėsi surizikavusi ir į darbą priėmusi du jaunus, patirties neturėjusius agronomus – Lietuvos žemės ūkio universitetą baigusią biržietę Kristiną Indrulėnaitę ir juknaitiškį Aloyzą Jonikaitį, kuris, krimtęs mokslus Rietavo kolegijoje, šiuo metu studijuoja Aleksandro Stulginskio universitete. Jie tapo nepamainomais pagalbininkais.
Per ilgametę darbo patirtį R.Grygelienė pastebėjo, kad didžioji dalis Lietuvos selekcininkų sukurtų veislių gali drąsiai konkuruoti su užsienio selekcininkų sukurtomis veislėmis. Lietuviai yra sukūrę ūkininkų vertinamų miežių, žieminių rugių, avižų veislių, tačiau didžiąją dalį tyrimams pateikiamų sėklų sudaro užsienietiška produkcija.
Pasak jos, užsienio selekcininkų sukurtoms veislėms reikia intensyvesnės priežiūros, norint gauti didesnį derlių. Lietuviškos veislės, ko gero, kaip ir patys lietuviai, daug kam atsparesnės. Be to, jos duoda stabilų, nors ir ne tokį gausų derlių.
„Remdamiesi tyrimų duomenimis, galime pateikti ūkininkams svarbią, juos dominančią informaciją apie naujas veisles. Tiesa, pernai, kai iššalo beveik visi žieminiai kvietrugiai, tarnyba sulaukė priekaištų, kodėl šie kvietrugiai buvo įrašyti į NAV sąrašą.
Tačiau klimato sąlygos kasmet yra skirtingos. Tyrimo metais nebuvo tokių šaltų žiemų“, – neslėpė Šilutės AVT skyriaus vedėja.
Pasak R.Grygelienės, Valstybinės augalų tarnybos vadovai svarsto galimybę atlikti registruotųjų veislių papildomus tyrimus, kurių metu jos bus dar tiriamos ne mažiau kaip 2 metus. Remiantis tyrimų duomenimis, planuojama kartu su Žemės ūkio rūmais rengti Rekomenduojamų Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą.