Ypač lietingi šios vasaros orai pristabdė šienapjūtės darbus, ir nedaug trūko, kad mūsų šalies žemdirbiai dėl to būtų netekę Europos Sąjungos išmokų už deklaruojamas pievas ir ganyklas. Trumpiau sakant, savo pinigines jie būtų palengvinę maždaug 400 litų už hektarą pievų ar ganyklų.
Bet šis perkūnas praslinko prošal, nes mūsų rajono ūkininkai dėl tos problemos kreipėsi į žemės ūkio ministrą, o šis jų prašymą išgirdo: šieną ar žaliąją pievų masę sutvarkyti leido iki rugpjūčio 15 dienos, t.y. terminą pratęsė 15 dienų.
Šienapjūtę sutrukdė lietūs
Pirmosios žolės sutvarkymo pabaiga šiemet vėluoja ir mūsų rajone, ir visoje Lietuvoje. „Mūsų krašte – ypatingai, nes mes esame žemiau jūros lygio, pievos labai įmirkusios“, – sako Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Stasys Nausėda.
Meteorologai teigia, kad šiemet per pusmetį buvo tik 2 mėnesiai, kuomet kritulių iškrito mažiau už vidutinę daugiametę normą. Pavyzdžiui, birželį kritulių buvo 74 mm, kai vidutinė daugiametė norma yra 65 mm. Birželį buvo 16 lietingų dienų, o nuo liepos 1-osios iki 18-osios lijo dar 16 dienų.
Tad jau liepos antroje pusėje rajono ūkininkams tapo aišku, kad iki nurodyto termino jie nesuspės sutvarkyti visų pašarų – nupjauti ir išvežti.
Liepos viduryje penkiose užliejamose rajono seniūnijose – Rusnės, Juknaičių, Saugų, Kintų ir Šilutės – žemes turintys ūkininkai buvo pasiruošę tik apie 40 proc. reikalingo pašarų kiekio. Kitose seniūnijose, pasak A.Nausėdos, kiek daugiau.
Dar liūdniau buvo Užliekniuose ūkininkaujančiam Algimantui Leščinskui: vienas stambiausių rajono galvijų augintojų dar neturėjo ir trečdalio jam reikalingo šieno. O jo tvartuose stovi apie 300 mėsinių galvijų ir prieauglio.
Šilutiškiai pasitarnavo visai šaliai
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Šilutės skyriaus pirmininas Kęstutis Andrijauskas sako, jog kaimo žmonės kaip buvo, taip ir liko kantrūs. Ir šiemet vis laukę ir nesulaukę liūčių pabaigos, kai kurie vis tiek bandė su technika įvažiuoti į savo pievas. Bet rezultatas buvo liūdnas, – technika išmaurojo žemę, o sudoroti žolės vis tiek nepavyko. O jei nupjauti ir pavyko, tai po to kelias dienas pliaupę lietūs ją galutinai supūdė.
O sutvarkyti ir deklaruoti pievų ir ganyklų plotus žemdirbiams privalu iki rugpjūčio 1-osios. Ūkininkai, anot K.Andrijausko, kentėjo tol, kol jis pats nepradėjo jų judinti ir klausti, kaip vyksta šienapjūtė. Tuomet ir paaiškėjo, kad reikia skubiai ieškoti išeities, antraip pamariškiai liks visai be šieno ir dar baudas turės mokėti.
Todėl K.Andrijauskas pagalbos kreipėsi į rajono merę Daivą Žebelienę. Jis prašė tarpininkauti derybose su Žemės ūkio ministerija, kad šioji bent kiek pavėlintų mūsų rajono deklaruojamų žemių patikros laiką.
Priminsime, kad pievų ir ganyklų patikrą atlieka Nacionalinė mokėjimo agentūra – bet kuris iš 10-ties Lietuvoje esančių teritorinių jos skyrių. Pasirinktinai apvažiuojama ir patikrinama 5 proc. deklaruotų žemių.
Kreipęsi į žemės ūkio ministrą LŪS Šilutės skyriaus nariai, ko gero, pasitarnavo visos šalies ūkininkams: pasikalbėjęs su kitų regionų žemdirbiais, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius deklaruojamų žemių patikros laiką šiemet pavėlino visai Lietuvai.
Terminą pratęsė 15 dienų
Merei tarpininkaujant, antradienį gautas ministro K.Starkevičiaus raštas. Jame teigiama, kad šienas ar žalioji masė ganyklose ar pievose turi būti sutvarkyta iki rugpjūčio 15 dienos. Žalioji masė turi būti susmulkinta ir tolygiai paskleista ganyklų arba pievų plotuose, šienas – sudėtas į kūgius arba supresuotas.
ŽŪM informacijoje taip pat teigiama, kad iki rugpjūčio 15-osios šiuos darbus atlikusiems ūkininkams nebus fiksuojamas Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų aprašo pažeidimas, nebus taikomos ir sankcijos.
Žolės mūsų rajono pievose dar yra apsčiai, tad, A.Nausėdos nuomone, šiemet ūkininkai pašaro prisiruoš pakankamai.
Jie ir suskubo. Praėjusią savaitę, kai lietūs kiek aprimo, laukuose, anot K.Andrijausko, krutėjo visa, kas gyva. Galėjai pamatyti ne tik traktoriais, bet ir arkliais traukiamais vežimais šieną gabenančius žmones. „Kai jau rugius laikas pjauti, mes dar tik šieną dorojame. Ir su arkliukais – lyg senovės laikais“, – liūdnai konstatavo K.Andrijauskas.
Visgi pievos dar tiek įmirkusios, kad technika ir praėjusią savaitę įvažiavo ne į visas. O ten, kur įvažiavo, ne vieną plotą ir sugadino.
Vėluoja ir javapjūtė
Praėjusią savaitę į laukus jau išvažiavo ir pirmieji kombainai. Javapjūtė pradėta usėniškio Petro Vičkaus, tarvydiškio Algimanto Elijošiaus ūkiuose.
Javapjūtė mūsų rajone įprastai prasidėdavo liepos 25-ąją. Bet praėjusią savaitę žieminiai javai, pasak K.Andrijausko, dar nebuvo visai pribrendę. O kada bus galima kulti vasarinius, LŪS Šilutės skyriaus pirmininkas išvis nenorėjo prognozuoti: anot jo, ne anksčiau kaip rugpjūčio 25-ąją. Jei, žinoma, gamta vėl neiškrės žemdirbiams kokių kiaulysčių.