Lietuvai atsisakant vaikų namų net 16 savivaldybių neturi, kam juos patikėti

Šiuo metu 16 savivaldybių neturi nuolatinių globėjų. Keturios (tarp jų ir Šilutės savivaldybė) – nė vieno budinčio globotojo ir nuolatinio globėjo. Tai reiškia, kad nėra kam pasirūpinti į krizę šeimoje patekusiais ir artimųjų neturinčiais vaikais.

globėjai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad neretai žmonės kreipiasi dėl galimybės globoti vaikus, bet savivaldybės atsisako tuo pasirūpinti.

Daiva Adamovičienė – jau ketverius metus „SOS Vaikų kaimų“ organizacijos parengta budinti globotoja. Ji rūpinasi iš šeimų paimamais vaikais, šiuo metu prižiūri du: brolį ir sesę. Iki tol išleido aštuonis vaikus.

„Ateina svetimi vaikai, o išeina mano, tai skirtis visada sunku, nors jeigu tu grąžini vaiką į jo biologinę šeimą, tai visada yra didžiausias džiaugsmas. Didžiausia sėkmė ne tik mano, bet ir visos komandos“, – sako Daiva.

Šiuo metu budintys globotojai prižiūri daugiau nei 300 vaikų, jų trūksta dar apie šimtui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad 16 savivaldybių neturi nė vieno pasirengusio nuolatinio globėjo.

Keturias savivaldybes ministerija vadina itin probleminėmis. Tai – Šilutės, Prienų rajono, Neringos ir Birštono. Jos neturi nei budinčių globotojų, nei nuolatinių globėjų.

„Tai yra iš tiesų problema, kad gauname signalų, kad kai kurios savivaldybės net nenori parengti globėjų, kad turėtų budinčių globotojų ar nuolatinių globėjų. Žmonės kreipiasi, kad jie nori tapti tais globėjais, bet savivaldybės sako, žinot, mes neturime poreikio, mums nereikia ir eikit“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja Daina Urbonaitienė.

Jiezno paramos šeimai centro Prienų rajone direktorė Jūratė Virginija Žukauskienė sako, kad dvi moterys baigė globėjų kursus ir su viena galbūt pavyks pasirašyti sutartį. „Bet kadangi šiemet į globos instituciją atvyko tik vienas vaikas nuo Naujų metų, tai tiesiog didelio poreikio ir skaičiaus nėra būtina“, – priduria ji.

Daivai, kaip ir kitiems budintiems globotojams, mokamas atlyginimas. Pasak ministerijos atstovės, tokių globotojų būtų daugiau, jeigu savivaldybės į juos atitinkamai investuotų. Devynios savivaldybės už vieno vaiko priežiūrą moka minimalų darbo užmokestį.

„Mes jaučiame tą tokį nuolatinį trūkumą, pavyzdžiui, kai kuriose savivaldybėse buvo parengta budinčių globėjų, bet kai buvo laukimo režimas, jos nusprendė joms nemokėti atlygio iš viso, tai žmonės, kiek jie gali būti namuose ir negauti atlygio. Aišku, žmonės atsisako tos veiklos ir eina kažkur įsidarbina“, – sako SADM vyriausioji patarėja D. Urbonaitienė.

Nuo šių metų be artimųjų likusių vaikų nebegalima apgyvendinti instituciniuose globos namuose ilgam laikui. Siekiama pakeisti vaiko teisių apsaugos sistemą taip, kad vaikai į institucijas nepatektų, o paslaugas gautų šeimoje ar bendruomenėje.

Pasak specialistų, neretai nutinka, kad vaikams iš budinčių globotojų namų nepavyksta grįžti į šeimą.

„Vaikams nepavykus grįžti į šeimą arba, kad ir kaip būtų, šeima stengiasi ir jiems nepavyksta, tenka ieškoti šeimų, – sako „SOS Vaikų kaimų“ globos centro vadovė Erika Ratkevičiūtė. – Visi vaikai, kurie yra vyresni nei 7 metai, taip pat paaugliai, šeimos sunkiai priima sprendimą globoti vyresnio amžiaus vaikus.“

Vis dar per tūkstantį vaikų gyvena instituciniuose globos namuose ir laukia naujų namų šilumos.