Kiekvienas mes – pelno šaltinis
„Per 10 mėnesių registruoti 3 600 sukčiavimo atvejų. Lyginant su pernai, skaičius išaugo ketvirtadaliu, o tarp nukentėjusiųjų – tiek įmonės, tiek fiziniai asmenys. Sukčiai neskirsto žmonių pagal amžių, lytį, išsilavinimą, o verslų pagal – pajamas, kiekvienas mūsų jiems pasipelnymo šaltinis ir savo spąstus jie spendžia visiems vienodai“, – praėjusių metų pabaigoje sakė Ramūnas Matonis, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas.
3 ir 4 apklaustųjų mano, kad jiems pakanka informacijos apie sukčiavimo atvejus viešojoje erdvėje.
„Dedame daug pastangų į visuomenės švietimą, informacijos sklaidą. Visgi kas ketvirto gyventojo įvardijamas informacijos trūkumas parodo, kad darbas nebaigtas. Esame pasiryžę dar plačiau informuoti gyventojus, tęsime pradėtus darbus stiprinant bendradarbiavimą tarp visų finansų rinkos dalyvių,“ – sako Eimantas Vytuvis, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) vadovas.
Tyrimas atskleidė, kad 39 proc. Lietuvos gyventojų pastebi sukčių suaktyvėjimą prieš šventes, 27 proc. neturėjo nuomonės, likę suaktyvėjimo nepastebėjo. Trečdalis respondentų nesijaučia saugiai dėl savo pinigų ir baiminasi būti apgauti telefoninių ar interneto sukčių.
„Sukčiavimo schemos vis įmantresnės, todėl per 2022-uosius metus surengėme 18 mokymų, organizavome edukacines veiklas, vykome į universitetus, rengėme diskusijas pinigų plovimo temomis. Visgi šiemet kas šešto respondento artimųjų rate buvo nukentėjusiųjų nuo sukčių“, – sako E. Vytuvis.
Dažniausias sukčiavimo būdas, su kuriuo susidūrė 41 proc. apklaustųjų – apgaulingas pranešimas apie laimėjimą loterijoje ar „išskirtinis, tik Jums skirtas pasiūlymas“. Kas penktas respondentas susidūrė su bandymu išvilioti asmens duomenis prašant patikslinti juos atsiųstoje anketoje, paspaudus ant nuorodos ar atsiųstuose dokumentuose. Tiek pat susidūrė su kvietimu investuoti žadant didžiulę finansinę grąžą ir raginimu skubiai reaguoti į problemą su paskyra.
Kaip nepatekti į pinkles?
Sukčiai dažnai įveda skubos elementą ir kuria stresines situacijas. Gavę skambutį, laišką, žinutę su raginimu kuo skubiau veikti sustokite. Patikrinkite, kas yra siuntėjas, įsiskaitykite į el. pašto adresą, atkreipkite dėmesį į domeną, tinklalapio adresą, teksto turinį. Jei tai sukčiai – visada pavadinimuose bus klaidų, sukeistos vietomis raidės, pridėta neaiškių simbolių.
„Niekas negali prašyti jūsų asmens duomenų, banko prisijungimų ar suvesti savo kodus. Svarbiausia sulaukus netikėto skambučio ar žinutės ramiai įvertinti situaciją. Kilus nors menkiems įtarimams geriausia pokalbį nutraukti, į žinutes ar laiškus neatsakyti, žymėti juos kaip brukalą ir blokuoti siuntėjus, paskambinti oficialiems paslaugos tiekėjams, informuoti apie situaciją, pranešti policijai“, – sako E. Vytuvis.
Sukčiavimo formų spektras nuolat plečiasi. Sukčiavimo būdas, kuomet socialiniuose tinkluose nepažįstamas asmuo kviečia draugauti, mezga draugystę ir ilgainiui paprašo finansinės pagalbos, paskolinti pinigų, kviečia investuoti – su tokiais bandymais susidūrė 12 proc. respondentų. 8 proc. susidūrė su schema, kai skambina konsultantas, kuris nori padėti išspręsti ryšio/interneto sutrikimo problemą, prašo banko prisijungimo ar asmens duomenų.
Kas antras respondentas jaučiasi nesaugiai dėl telefoninių ar internetinių sukčių.
Pagal BNS inf.