49 proc. apie nelegalaus turinio vartojimą prisipažinusių apklausos dalyvių taip elgiasi dėl legalaus turinio brangumo, 16 proc. – dėl to, kad neturėjo galimybių turinio įsigyti legaliai, 11 proc. suviliojo laisva prieiga.
„Intelektinės nuosavybės vagystė – toks pats neigiamą efektą sukeliantis veiksmas kaip ir materialaus daikto vagystė, tačiau jei pritrūkę pinigų kokiam nors daiktui žmonės jo nevagia, tai nelegalų filmų žiūrėjimą ar muzikos klausymą vis dar renkasi 1 iš 3 gyventojų. Būtina kalbėti apie intelektinę nuosavybę ir ugdyti pagarbą jos kūrėjams“, – sako Valstybinio patentų biuro direktorė Irina Urbonė.
Kavai pinigų pakanka, filmui – ne
LATGA direktorė Laura Baškevičienė mano, kad problema slypi požiūryje –materialiems dalykams pinigų negaila, bet už intelektinį turinį mokėti kažkodėl nesinori. Toks požiūris likęs nuo sovietinių laikų, kai „menas priklausė liaudžiai“.
„Kalbant apie legalių platformų paslaugų kainas, galėtume palyginti kavos puodelio kavinėje ir muzikos srautinių transliacijų ar filmų platformų mėnesio abonementų kainą. Pavyzdžiui, „Spotify“ kainuoja 9,99 Eur per mėnesį, „Netflix“ – nuo 7,99 Eur. Už tiek nusipirksite du ar tris kavos puodelius. Kuriuo atveju pinigai išleidžiami naudingiau, atsakymas aiškus, nors daliai kava vis dar vertesnė išlaidų nei prieiga prie legalaus turinio”, – tikina pašnekovė.
Ji sutinka, kad naujų filmų internete iš karto legaliai nepažiūrėsime, nors muzikos albumai legaliose platformose dažnai atsiduria net anksčiau, nei yra išleidžiami fizinių laikmenų pavidalu. Filmai platformose atsiranda tik po tam tikro laiko, siekiant uždirbti iš kino peržiūrų kino teatruose. Tai įprasta praktika, tačiau didelė visuomenės dalis nori visko čia ir dabar, todėl ieško naujausių filmų nelegaliuose šaltiniuose.
„Esame tarp pirmaujančių pagal piratavimą internete šalių, norėtųsi, kad visuomenės transformacija vyktų greičiau ir pagarbos intelektinei nuosavybei ir jos kūrėjams būtų daugiau“, – sako L. Baškevičienė.
I. Urbonė atkreipia dėmesį ir į apklausoje išskirtą laisvą prieigą prie nelegalaus turinio. Galimybė paprastai pasiekti tai, kas draudžiama, ir išvengti už tai atsakomybės nemažina visuomenės noro atsisakyti nelegalaus turinio.
Ne visi moka atskirti
Gyventojams trūksta žinių atskirti, ar jų ieškomas turinys yra pateiktas legalioje, ar nelegalioje svetainėje – to nemoka 48 proc. apklaustųjų.
Legalią svetainę atskirti padės keli požymiai. Nelegalios svetainės kviečia pirkti taškus ar premijas, kai legalios prašo susimokėti abonementinį mėnesinį mokestį.
Nelegaliose svetainėse dažniausiai nėra kontaktų skilties, jų dizainas nemodernus, svetainėse, kur nereikia pirkti taškų, gausu reklamjuosčių su nuorodomis į įtartinas svetaines, kurias paspaudus rizikuojama užkrėsti įrenginį virusu. Jei nepasitikima savo žiniomis, Intelektinės nuosavybės apsaugos centras yra sukūręs įrankį http://ziureklegaliai.lt/, kuris atskiria legalią svetainę nuo nelegalios įvedus svetainės adresą.
Kad švietimo įstaigose moksleiviai turėtų būti supažindinami su intelektinės nuosavybės apsauga, rengiant į mokymosi programas integruotas pamokas, atsakė 66 proc. apklaustųjų. Taip manančių skaičius auga – 2020 m. vykdytos apklausos metu už jaunimo švietimą pasisakė 61 proc. respondentų.
Pasak Kultūros ministerijos vyr. specialistės Simonos Martinavičiūtės, svarbu ugdyti jaunąją kartą taip, kad ji netaptų internetinio turinio „piratais“. Juo labiau, kad duomenys rodo, jog nemažai jaunų žmonių elgiasi taip pat kaip vyresnių kartų atstovai – naudojasi nelegaliais šaltiniais.
„Tik kas penktas jaunuolis naudoja legalius šaltinius, kas dešimtas nurodė, kad jiems nėra svarbu, ar turinys legalus, ar ne, ir ar internete jis talpinamas legaliai. Tai rodo, kad aktyvesnis jaunų žmonių švietimas yra reikalinga ir teisinga kryptis“, – svarsto pašnekovė.
Ji ragina nesumenkinti ir artimiausios jaunimo aplinkos rodomo pavyzdžio svarbos – vaikai mato, kokias svetaines naudoja tėvai, ir seka jų pavyzdžiu. Jei tėvai tai daro be jokios sąžinės graužaties, tikėtina, kad ir vaikai išmoks tokio požiūrio.