Tyrimo duomenimis, tik 21 proc. Lietuvos gyventojų yra abejingi eismo taisyklių pažeidimams keliuose, nereaguoja, pastebėję pažeidimą. Latvijoje tokių ketvirtadalis, o Estijoje – net trečdalis.
Pažeidėjų įspėjimui Lietuvos vairuotojai (34 proc.) dažniau nei latviai (31 proc.) ir estai (27 proc.) naudoja automobilio garso signalą. Estai (14 proc.) dažniau nei mūsų šalies (9 proc.) ir Latvijos (6 proc.) vairuojantys gyventojai apie pastebėtą KET pažeidimą praneša policijai. 23 proc. lietuvių pastebėję pažeidimą, bando atkreipti kito vairuotojo dėmesį ir parodyti, kad jis yra neteisus, taip elgiasi 18 proc. estų ir 14 proc. latvių.
Psichologė Inga Būdvytytė sako, kad eismo kultūrą mūsų keliuose šiuo metu formuoja jau vakarietiškomis vertybėmis besivadovaujanti vairuotojų karta. „Esame nepriklausomi 33 metus, per šį laikotarpį spėjo užaugti nauja karta, turinti visiškai kitokias vertybes nei ankstesnioji, o sovietinio gyvenimo ragavusieji taip pat keičia požiūrį į tinkamo elgesio standartus“, – kalba psichologė. Ji atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais Lietuvos gyventojai daugelyje sričių rodo atsakingumą ir pilietiškumą. Jie nesidrovi pranešti apie netinkamą kitų elgesį viešumoje, kaimynų aplinkoje ar eisme. Dauguma žmonių jau atsikratė įpročio išsisukti, „prasukti“, „užsimerkti“ ar neteisėtais būdais išvengti bausmių už pažeidimus. Taip suvokdami teisingą elgseną žmonės to paties tikisi ir iš kitų.
Pasak psichologės, nurodydami pažeidėjams jų klaidas ar pranešdami policijai, žmonės apsaugo save ir kitus nuo galimų nelaimių. „Įstatymai bei taisyklės galioja visiems, ir tik bendra visuotinė atsakomybė gali padėti palaikyti tvarką bei apsaugoti nuo galimų eismo įvykių. Žinoma, vieni parodo savo nepakantumą pažeidimams garso signalu ar gestais, o atsakingiausieji kreipiasi į policijos pareigūnus ar nufilmuoja eismo įvykius“, – sako psichologė.
Pareigūnų informavimas apie kelių eismo pažeidimus yra teisingiausias dalykas, kurį gali atlikti eismo dalyviai. „Gestai, kurie ne visada gali būti mandagūs, ir garso signalo naudojimas kartais gali ne tik padėti ką nors sudrausminti, bet ir išgąsdinti suklydusį ar pradedantį vairuotoją arba net sukurti dar sudėtingesnę eismo situaciją. Garso signalas tarp mūsų vairuotojų dažnai būna ne tik drausminimo priemonė, bet būdas parodyti savo nepakantumą ar nekantrumą, o tuo pačiu ir ne itin aukštos vidinės kultūros parodymo būdas“, – pabrėžia psichologė.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa atlikta apklausiant 4800 respondentų.
Pagal BNS inf.