Vidutinė paskolos suma mūsų šalyje siekia apie 6 tūkst. eurų. Lietuvos gyventojai vartojimo paskolas dažniausiai renkasi būtent vartojimui. Tai gali būti tiek nenumatytos išlaidos, tokios kaip automobilio remontas ar skubios medicinos paslaugos, tiek sezoniniai pirkiniai – žieminės padangos ar sodo įranga. Paskola tampa priemone užtikrinti finansinį stabilumą, kai mėnesinis biudžetas nepadengia papildomų poreikių.
28 proc. lietuvių vartojimo paskolas ima būsto remontui ar renovacijai. Tokios investicijos ilgainiui didina ne tik gyvenimo kokybę, bet ir būsto vertę. Taigi, Lietuvos žmonės į būstą žiūri strategiškai – kaip į ilgalaikę investiciją, kuri gali atsipirkti per mažesnes sąskaitas ir išaugusią vertę.
Palyginus Baltijos šalis, 6 tūkst. eurų suma didesnė nei Latvijoje (5 tūkst. Eur) bei Estijoje (5,4 tūkst. Eur). Lietuviai ryžtasi paskolomis padengti ne tik vartojimo išlaidas, bet ir imtis didesnių projektų – namų remonto ar energinio efektyvumo sprendimų. Siekiant ilgalaikės naudos, tai gali padėti apsaugoti šeimos biudžetą nuo išlaidų ateityje.
Lietuviai daugiau investuoja ir į savo būsto atnaujinimą – vidutinė vartojimo paskolos suma šiam tikslui siekia 11 tūkst. eurų, o Latvijoje ir Estijoje – po 9 tūkst. eurų. Latvijoje šias paskolas namų atnaujinimui ima vos 18 proc. gyventojų (Lietuvoje – 28 proc.).
Lietuva išsiskiria ir žaliųjų kreditų populiarumu. Paskolos aplinką tausojantiems automobiliams Lietuvoje dvigubai populiaresnės nei Latvijoje ir dešimteriopai nei Estijoje. Taigi, lietuviai skolinasi atsakingiau. Palyginus su kaimynais, mažiau mūsų šalies gyventojų pritrūksta lėšų vartojimo reikmėms – Lietuvoje trečdalis vartojimo paskolų imamos nenumatytoms kasdienėms ar sezoninėms išlaidoms, o Latvijoje beveik pusė visų vartojimo paskolų.
“Luminor“ inf.