Lietuviai stresą skandina alkoholyje ir išsirėkia ant artimųjų

120102071538-drinking-man-story-topDaugiau brokolių, sporto ir nuoširdžių pokalbių, mažiau alkoholio ir bent dvi savaites trunkančios atostogos, psichiatrų teigimu, padėtų kovoti su neigiamomis streso pasekmėmis, kurias, naujausio tyrimo duomenimis, patiria 9 iš 10 lietuvių.

Tačiau, užuot naudojęsi psichiatrų patarimais, gyventojai emocijas išlieja bardamiesi ar šaukdami ant artimųjų. Net 8 iš 10 gyventojų teigė, jog jų artimieji bando stresą įveikti bardamiesi, šaukdami ant artimųjų, rodo rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ apklausa.

Nors, kaip pažymėjo Europos psichoterapijos asociacijos prezidentas, Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas doc. Eugenijus Laurinaitis, yra gana daug pozityvių streso metu susiformavusios energijos išliejimo būdų, tokių kaip sportas ar bet kokia fizinė veikla.

„Pavyzdžiui, jūsų mamoms ar senelėms viena geriausių moteriško streso išliejimo būdų buvo skalbimas. Supykai „ant to prakeikto vyro“, nueini, išskalbi vonią baltinių ir praeina“, – pusiau juokais kalbėjo E. Laurinaitis.

Kartu su technologijų pažanga šie būdai nyksta, tačiau, kaip rodo apklausa, visuomenė suvokia, kad norint kovoti su stresu reikia skirti dėmesį pomėgiams. Tai daryti stengėsi 35 proc. apklaustųjų.

Didžiulį nerimą specialistams kelia trečias pagal populiarumą streso malšinimo būdas – bandymas paskandinti jį alkoholyje. „Atrodo, išgersiu taurelę ir praeis stresas, bet – nepraeis, tik greičiau ir giliau užsikonservuos, o paskui išlįs tokiu pavidalu, kad net pats nesugebėsi susieti, kad tai nuo streso“, – dėstė E. Laurinaitis.

Net penktadalis gyventojų stresą malšina alkoholiu – tokia tendencija ryškesnė mažuose miestuose bei kaimuose. Mažose gyvenvietėse alkoholiu problemas sprendžia kone pusė, tuo tarpu sostinėje – 1 iš 10 apklaustųjų artimųjų. Didžiųjų miestų gyventojai dažniau stresą malšina sportu.

Psichiatras pažymi, kad besikaupiantis stresas daro įtaką asmens elgesiui, kenčia atmintis, didėja apatija, bejėgiškumo jausmas, silpsta imuninė sistema. Jei žmogus bando sau padėti valgydamas, gali atsirasti antsvoris. Gali kankinti nerimas, kuris ypač kerta per žmonių savivertę ir savijautą“, depresija.

Galimos ir socialinės pasekmės. „Kai žmogus nesusitvarko su stresu, jis turi sunkumų bendraujant, nes kiekvienas naujas susitikimas jam yra naujas stresas, neretai izoliuojasi. Kai žmogus nuolatos patiria įtampą ir nerimą, jam – ne seksas galvoje, taigi sutrinka lytinis gyvenimas“, – vardino E. Laurinaitis.

Kaupiantis stresui, pasak psichiatro, žmogui gali tapti nebemielas net ir jo svajonių darbas. Tai psichiatrai vadina „perkaitimo sindromu“.

Galiausiai susikaupęs stresas gali atsirūgti daugybe psichosomatinių ligų, tokių kaip bronchinė astma, opaligė, hipertenzija, išeminė širdies liga, dermatitai ir egzemos.

„Prieš dešimtmetį buvo atliktas platus tyrimas , kuris parodė, kad 82 proc. atvejų tarp dažniausių simptomų, su kuriais ateina pacientai pas bendrosios praktikos gydytoją į polikliniką, nerandama jokios ūmios patologijos, tai yra jokios bėdos kūne“, – sakė E. Laurinaitis.

Pasak psichiatro, norint sau padėti, pirmiausia reikia leisti sau įvardinti problemą, iš kurios yra mažiausiai trys išeitys: keisti situaciją, save arba susitaikyti. „Kentėti nėra išeitis“ , – pabrėžė E. Laurinaitis.

Pasak psichiatro, taip pat svarbu turėti žmonių, su kuriais žmogus galėtų pasidalyti savo bloga būsena.

„Ir turėti saiką. Vienas baisiausių priešų kiekvienam žmogui yra perfekcionizmas, noras būti ne šiaip geram, o tobulam. Tobulybės siekis yra akligatvis, nes tai yra bandymas pretenduoti į Dievo vaidmenį. Tik Dievas neklysta, mes visi žmonės ne tik klystam, bet ir turim klysti, nes klaidos yra pamokos sau pačiam“, – sakė E. Laurinaitis.

Psichiatras pabrėžė fizinio aktyvumo svarbą. Jei žmonės, net turėdami didelį antsvorį, per savaitę pasitreniruoja 200 minučių, jų mirtingumas nuo širdies ligų yra toks pats kaip lieknų, sveikų to paties amžiaus žmonių. „200 minučių per savaitę, ir tokio treniravimosi, kad dainuoti jau nebesinorėtų“, – geros sveikatos formulę dėstė E. Laurinaitis.

Psichiatras pažymėjo, kad svarbu analizuoti, į kokias situacijas, „kurios man kelia stresą, aš įlendu pats“. „Labai svarbu yra mokėti atskirti, kur man tikrai būtina būti, o iš kur aš galiu sau leisti išeiti“, – sakė E. Laurinaitis.

Psichiatras nenuvertino meditacijos, autogeninės treniruotės naudos, tačiau, jo nuomone, tik labai mažas procentas žmonių turi tiek valios ir drausmės, kad kasdien tuo užsiiminėtų.

Specialistas patarė leisti sau atitrūkti nuo aplinkos, kuri dirgina, ir šlietis prie tos, kuri džiugina.

„Dažnai pas mane ateinantys pacientai sako: aš noriu būti savo profesijoje geriausias. O tada žiūriu, kieno sąskaita galiu tai padaryti? Akivaizdu – laisvalaikio sąskaita. Ateina žmonės, kurie neretai neturi net savaitgalių jau nekalbant apie normalias atostogas“, – pasakojo E. Laurinaitis.

Psichiatro teigimu, normalios atostogos yra trunkančios mažiausiai dvi savaites.

„Savaitė atostogų yra jokios atostogos. Trys dienos reikalingos žmogui įeiti į poilsį ir trys dienos sugrįžti į darbą“, – aiškino E. Laurinaitis.

Psichiatras atkreipė dėmesį į mitybos svarbą, nes, pasak jo, magnio trūkumas didina streso išgyvenimo disbalansą. Dėl to svarbu į savo dietą įtraukti magnio turinčių produktų: kakavos, špinatų, brokolių, bananų, migdolų ir kitų riešutų, jūros gėrybių, grūdų, pupelių.

„Jei jau prasidėjo perdegimo sindromas, jei matau, kad nebesusitvarkau, reikia eiti ieškoti pagalbos“, – dėstė psichiatras.

Kalbėdamas apie valstybės vaidmenį E. Laurinaitis, pažymėjo, kad yra svarbu atlikti tyrimų, kurie parodytų, kuo būtų galima sudominti, patraukti žmones, kad jie vietoj alkoholio rinktųsi fizinį aktyvumą.

„Aš įsivaizduoju, kad gal žmones kas nors ir be alkoholio „veža“, pavyzdžiui, paspardyti futbolo kamuolį arba pažaisti krepšinį. Tada reikia statyti futbolo aikštes ir krepšinio aikšteles, samdyti nemokamus trenerius, kurie kviestų, ir galbūt kas trečias atsilieps. Tai yra darbas, kuris reikalauja pinigų, žmonių, veiksmo“, – konstatavo E. Laurinaitis.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.