Lietuviai vis dažniau renkasi darbą iš namų

Pastarąjį dešimtmetį darbo rinka Lietuvoje keitėsi nuosekliai, bet pandemija viską paspartino. Darbas iš namų, kuris anksčiau buvo tik nišinis pasirinkimas arba privilegija, šiandien tapo normaliu reiškiniu daugelyje sektorių. Lietuviai vis dažniau renkasi nuotolinį ar hibridinį darbo modelį, o tarptautiniai tyrimai rodo, kad mūsų šalis yra viena iš palankiausių Europoje tokiam darbo organizavimo būdui.

Iliustracija – pexels.com

Nuotolinio darbo plėtra skaičiai ir tendencijos

Dar 2018 m. Lietuvoje nuotoliniu būdu dirbo vos apie 2,5 % visų dirbančiųjų, tačiau 2023 m. šis skaičius padidėjo iki 5,6 %. Šis augimas yra dviženklis procentine išraiška ir rodo, kad nuotolinis darbas pamažu tampa nebe išimtimi, o taisykle.

Pagal „Statista“, 2023 m. 22 % darbuotojų (15–64 metų amžiaus) ES dirbo iš namų – 9 % „nuolat“ ir 13 % „kartais“.

Visgi, tendencija pasibaigus popandeminiam laikotarpiui pakito. Lietuvoje 2025 m. daug įmonių, ypač technologijų sektoriuje, grįžta prie didesnio darbuotojų buvimo biure reikalavimo. Kai kurios bendrovės jau įvedė taisyklę, kad bent tris dienas per savaitę darbuotojai privalo dirbti ofise.

Tokia kryptis rodo, kad hibridinis darbas tampa dominuojančiu modeliu tarp tų, kurių veikla gali būti vykdoma nuotoliniu būdu. Tai atitinka ir platesnes Europos tendencijas. Iki 2024 m. visiškai nuotolinių pozicijų dalis sumažėjo nuo maždaug 24 % iki 14 %. Darbo vietų organizavimo modeliai keičiasi: vis daugiau įmonių renkasi derinti ofiso ir nuotolinį darbą, o visiškai nuotolinių darbo vietų skaičius kai kuriose srityse pastebimai mažėja.

Įdomu ir tai, kad pagal Global Remote Work Index 2023, Lietuva patenka į geriausių pasaulio šalių dešimtuką pagal nuotolinio darbo galimybes ir aplenkia kai kurias Vakarų Europos valstybes. Tokį aukštą įvertinimą lėmė puiki interneto kokybė, aukštas išsilavinusių darbuotojų lygis ir technologinis pasirengimas.

Privalumai darbuotojams

Lietuviai nuotolinį darbą vertina vis palankiau, nes jis suteikia daugiau laisvės ir padeda geriau derinti profesinį bei asmeninį gyvenimą. VU tyrimas parodė, kad nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai dažnai mini geresnį darbo ir gyvenimo balansą bei didesnį pasitenkinimą (VU, 2023)

Dar vienas svarbus privalumas – laiko ir pinigų taupymas. Statistikos duomenimis, lietuviai kasdien į darbą ir iš jo vidutiniškai praleidžia apie 50 minučių. Nuotolinis darbas leidžia šį laiką panaudoti produktyviai arba skirti šeimai. Taip pat mažėja išlaidos kurui ar viešajam transportui.

Privalumai darbdaviams

Darbdaviams nuotolinis darbas atveria naujas galimybes pritraukti talentus iš visos Lietuvos, tačiau nepririšant jų prie konkretaus miesto. Tai ypač svarbu regionams, nes specialistai gali gyventi Šiauliuose, Panevėžyje ar net mažesniuose miesteliuose, bet dirbti tarptautinėse įmonėse.

Be to, nuotolinis darbas mažina biuro išlaidas, nes nereikia tiek daug darbo vietų, energijos ar patalpų priežiūros. Moksliniai tyrimai rodo, kad produktyvumas dažnai net išauga, nes darbuotojai dirba jiems patogiausioje aplinkoje ir gali labiau koncentruotis į užduotis.

Tarptautiniai palyginimai

Lietuvoje nuotolinis darbas po pandemijos prarado dalį savo populiarumo ir šiuo metu gerokai atsilieka nuo Vakarų Europos bei Skandinavijos šalių rodiklių. Pavyzdžiui, Nyderlanduose net 52 % darbuotojų bent kartais dirba iš namų, o Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje šis skaičius svyruoja apie 40 %. Tuo tarpu Lietuvoje nuotolinį darbą renkasi mažesnė darbuotojų dalis, todėl šalies rezultatai dar nepasiekia Skandinavijos ar Nyderlandų lygio.

Visgi, mūsų situacija rodo, kad Lietuva juda teisinga kryptimi. Infrastruktūra, įgūdžiai ir kultūra tam jau yra, tad belieka laukti dar didesnio masto. Ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius 5–10 metų nuotolinis darbas Lietuvoje gali pasiekti 15–20 % visų dirbančiųjų, ypač jei bus palaikomas technologinis progresas ir teisinė sistema. Jaunesnė karta, kuri vertina lankstumą ir mobilumą, šią tendenciją tik sustiprins.

Šiuo metu darbo rinkoje aiškiai karaliauja hibridinis modelis. Tai reiškia, kad darbdaviai nebenori rinktis tik vieno kraštutinumo. Kaip rodo Euronews analizė, Europos mastu visiškai nuotolinių darbo vietų dalis iki 2024 m. sumažėjo nuo 24 % iki 14 %, o vis daugiau įmonių atranda balansą tarp biuro ir nuotolinio darbo, kurdamos mišrią sistemą, suteikiančią darbuotojams ir lankstumo, ir gyvo bendradarbiavimo privalumus.

Jeigu ieškote nuotolinio arba hibridinio darbo galimybių Lietuvoje ir užsienyje, daugybę pasiūlymų rasite CvOnline.lt.

Šaltiniai:

  • https://eures.europa.eu/living-and-working/labour-market-information/labour-market-information-lithuania_en
  • https://www.statista.com/chart/20743/share-of-employed-people-who-usually-work-from-home/
  • https://ceelegalmatters.com/magazine-articles/10174-issue-11-10/28619-lithuania-navigating-remote-work-challenges