Šilutės muziejus paskelbė pradedantis naują projektą – atidaro šeštadieninę lietuvininkų tarmės mokyklą.
Muziejininkus organizuoti tokius užsiėmimus paskatino tai, kad šie metai paskelbti tarmių metais. Tad pradedamu vykdyti projektu šilutiškiams suteikiama neįprasta galimybė ne tik žavėtis klausantis lietuvininkų tarmės, bet ir ją išmokti.
Aplankys senuosius lietuvininkus
Pirmąsias lietuvininkų tarmės paskaitas skaityti pakviestas Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų daktaras Jonas Bukantis. Muziejininkė – etnografė Indrė Skablauskaitė jį apibūdina kaip gerą lietuvininkų kalbos meistrą.
Praėjusių metų spalį baigėsi projektas, kuomet J.Bukantis tyrinėjo Klaipėdos krašto dalį nuo Nemirsetos iki Juknaičių, stengdamasis užfiksuoti lietuvininkų tarmę. Todėl lietuvininkų kalbos pamokėlių metu planuojama ir viešnagė pas senuosius krašto gyventojus, kuriuos J.Bukantis užfiksavo dar kalbančius šia tarme ir užrašė jų kalbinius ypatumus.
Taip pat planuojama išvyka į Klaipėdos universitete nuo 1992 m. veikiančią folkloro laboratoriją. Joje kaupiama ir archyvuojama surinkta dialektologinė, tautosakinė ir etnografinė medžiaga. Šiuo metu ten sukaupta per 1800 valandų garso įrašų su įvairių Lietuvos etnografinių regionų (daugiausiai Žemaitijos) dialektologine bei etnologine medžiaga. Klaipėdos krašto lietuvininkų tarmes bei papročius fiksuojanti jų dalis – per 350 valandų.
Puikiai kalba dvi šilutiškės
Senoji lietuvininkų tarmė sparčiai nyksta, ja kalbančių teliko vos vienas kitas šio krašto gyventojas. Tarmė, kuria kalbėjo Ieva Simonaitytė, gražiai „fobeliavo“ čia gyvenę lietuvininkai, dar gyva kai kuriuose Šilutės krašto kaimuose ir miesteliuose.
Šiuo metu itin ryškėja poreikis sužinoti, pajusti, mokytis senosios tarmės bei ją išmokti, išsaugoti. Tai pastebėjo ir muziejininkai, kuriems pavieniai žmonės vis užsimindavo norintys išmokti lietuvininkų tarmės, žavėdamiesi ja kalbančiomis dviem kraštietėmis – Vaida Galinskiene ir Indre Skablauskaite.
Šios moterys, nebūdamos biologinės lietuvininkės, šią tarmę puikiai išmoko. Pasak J.Bukančio, Šilutės pirmosios gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos V.Galinskienės ir Šilutės muziejaus etnografės I.Skablauskaitės lietuvininkų kalba yra pati autentiškiausia, gryniausia ir galėtų būti šios tarmės pavyzdys.
I.Skablauskaitė pasakojo, kad tarmės vaikystėje išmoko iš kaimynių. Tai buvo trys senos moterys, su kuriomis ji dažnai bendraudavo. Taip augdama po truputį Indrė krovė viską galvon ir išmoko. Vėliau, jau universitete, 5 metus gilinosi į šią tarmę ir jos istoriją.
Pamokos vyks muziejuje
Projektui „Šeštadieninė lietuvininkų tarmės mokykla“ 5000 Lt finansavimą skyrė šalies Kultūros rėmimo fondas.
Etnografė tarmės mokyklėlėje laukia žmonių, norinčių sužinoti apie senųjų lietuvininkų gyvenimo būdą, jų kalbą, kalbos ypatybes (fonetiką, leksiką, sintaksę ir pan.). Pamokų diena bus parinkta atsižvelgus į klausytojų poreikius. Pamokos planuojamos kartą per mėnesį – trečiadienį ar šeštadienį.
Muziejininkės mano, kad geriausia vieta, kurios aplinka nuteiktų darbui, – tai muziejus.
Tikimasi, kad tokia mokyklėlė sudarys prielaidas populiarinti etnografinį regioną – Mažąją Lietuvą bei saugoti jos unikaliąją tarmę.
Šilutės muziejus kviečia į pirmąsias lietuvininkų tarmės pamokas, kurios vyks vasario 20 d. 15 val. ir vasario 23 d. 12 val. (Lietuvininkų g. 36).
Būtina išankstinė registracija tel. (8 441) 62207.