„Lietuvininkų vilties“ premijos laureatams Stoškams padovanota tyla

lietuvininku stoskaiKaubojiškas temperamentas, kaubojiškos skrybėlės, linijiniai šokiai ir kantri muzikos skambesys lydi Vygantą ir Remintą STOŠKUS, kad ir kur jie nuvyktų. Šeimyninis duetas per daugiau nei 20 aktyvios kultūrinės veiklos metų išmokė šilutiškius pažinti ir pamilti kantri muziką. Nepavargstantys Šilutės krašto reprezentuotojai, jaunųjų talentų atradėjai ir atskleidėjai kaip gyvsidabris juda, neužmiega ant laurų ir neleidžia užmigti kitiems.

Šilutės krašto kultūrinis gyvenimas neįsivaizduojamas be Stoškų šeimos indėlio, todėl nuolatinės iniciatyvos, entuziazmas ir idėjos įvertintos prestižine „Lietuvininkų vilties“ premija.

Koncertavo kantri muzikos pradininkas

Nuo 1996-ųjų metų (su pertraukomis) „Lietuvininkų vilties“ premijos laureatais yra tapę 12 asmenų. Iškilmingą renginį vedė 2003 metų šios premijos laureatas Marijus Budraitis ir pradėti iškilmes pakvietė pirmąjį premijos laureatą, kantri muzikos Lietuvoje pradininką, dainininką Vytautą Babravičių – Simą. 1978 m. jis įkūrė pirmąją Lietuvoje kantri grupę „Deficitai“.

„Aš esu vešlaus, sulapojusio, išsišakojusio medelyno – „Lietuvininkų vilties“ premijos liepaičių ir ąžuolų tarpe tik želmenėlis“, – kukliai kalbėjo V.Babravičius. Pagerbdamas ne tik premijos laureatus, bet ir poetą Maironį, dainininkas atliko keletą kūrinių tautos dainiaus žodžiais. lietuvininku karcema

Rajono merė Daiva Žebelienė pastebėjo, kad Vygantas ir Reminta Stoškai su meile, muzika, daina, šokiu kartu keliauja gyvenimo keliu. Merė įteikė premiją, kurią sudaro laureato diplomas, statulėlė ir 3000 Lt piniginė premija.

Prisimindamas jausmą, kuomet pernai buvo nominuotas šiai premijai, tačiau jos nelaimėjo, Vygantas pripažino, jog taip ir turėjo būti. „Vertėjo tuos metus palaukti, kad apdovanojimą gautume kartu su žmona“, – sakė jis.

Ugdė sceną mylintį jaunimą

Patirtį, aistrą muzikai Stoškai perduoda jaunajai kartai: įvairiose mokyklose, Vakarų kranto jaunimo studijoje yra subūrę nemažai muzikos ir šokio grupių, ugdo gabius vokalistus. Savo vadovus, mokytojus, bičiulius sveikino jaunieji šokėjai ir atlikėjai.

Pamario kraštą garsina V.Stoškaus vadovaujama legendinė grupė „Karčema“. Jos dainos skamba ne tik visuose rajono kampeliuose, bet ir respublikinėse televizijose, festivaliuose. „Karčemos“ dainų gerbėjai klausosi ir šešių grupės išleistų kompaktinių plokštelių. O septintasis CD klausytojus pasieks dar šiemet, prieš Kalėdas.

Prieš trejus metus Vygantas išaugino „Karčemos“ ūgliuką –  „Karčemėlę“, kuri jau pražydo visomis spalvomis ir duoda vaisių. Ši jaunimo grupė jau plaukia į tarptautinius vandenis, laimi solidžiuose konkursuose.

„Jūsų dėka mes susikūrėme ir dabar jaučiamės kaip viena šeima“, – kalbėjo „Karčemėlės“ nariai. Tarp jų būgnus muša ir Stoškų sūnus Dovydas. lietuvininku tevai

Už tai, kad Vygantas išmokė groti mandolina, dėkojo buvusios grupės „18.20“ solistė Kornelija Čepytė, kartu su muzikantu Mykolu Eiva padovanojusi bičiuliams dainas. M.Eiva prisipažino, kad sudėlioti viską, ką norėtų pasakyti geram savo draugui Vygantui, sudėtinga. Vyganto dėka jis atsidūrė Šilutėje, buvo jos užburtas, todėl čia dirba ir kuria. M.Eiva ir V.Stoškus taip pat yra vieni iš VŠĮ „Vakarų kranto jaunimo studijos“ įkūrėjų.

Tradiciniuose V.Stoškaus ir jo bičiulio Valdo Lacko organizuojamuose „Pamario talentuose“ atrandami jaunieji talentai, kurie toliau globojami ir palydimi į didesnes scenas. „Niekada net nebūčiau įsivaizdavusi, kad stovėsiu scenoje ir pasieksiu tiek, kiek dabar“, – už padrąsinimą ir visokeriopą pagalbą nuoširdžiai dėkojo viena iš „Pamario talentų“ nugalėtojų dainininkė Greta Konaverskytė.

Mamų pėdomis eina dukros

R.Stoškuvienę savo vadove vadina tikriausiai keli šimtai šokėjų – nuo pradinukų iki dabar jau šeimas sukūrusių ir vėl į suaugusiųjų šokių grupę susibūrusių moterų. Šaunieji „žibukai“, Žemės ūkio mokyklos šokėjai, kolektyvų „Salūnas“ ir Dakota“ nariai per 20 metų ne kartą garsino Šilutės vardą šalies ir užsienio šokių festivaliuose, kituose renginiuose.

Beveik nepastebimai Reminta užaugino ir šokėja tapusią dukrą Guodą, kuri šoka vienoje iš mergaičių kantri šokių grupių.

Beje, tai – jau trečioji šios giminės šokėjų karta: Remintos mama Regina Puodžiuvienė, savo laiku subūrusi prestižinį Šilutės šokių kolektyvą „Rezginėlė“, ne vieną dešimtmetį garsėja savo ugdomų šokių kolektyvų pasiekimais šalyje ir užsienyje.

Per metus – 30 renginių

Brandūs ankstesni Stoškų pasiekimai, laimėjimai suteikia pagrindą šviežioms idėjoms, naujoms ambicijoms ir originaliems ateities lietuvininku vyresnes sokejosprojektams. Stoškų veikla jau seniai peržengė rajono ribas: šeima Šilutėje organizavo Lietuvos kantri muzikos fanų suvažiavimą – festivalį „Žiemcountrys 2011“, šiemet vasarą Rusnėje pirmą kartą surengtas kantri muzikos festivalis „Rusnės country“.

Stoškai verti premijos – įsitikinęs Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvas. Jie dvejus metus iš eilės teikė muzikantų kandidatūrą premijos komitetui. Pasak centro direktorės Jūratės Pancerovos, ruošiant paraišką paskaičiuota, kad per metus V.Stoškaus ir R.Stoškuvienės vadovaujamos grupės bei šokių kolektyvai dalyvauja apie 30-tyje rajoninių renginių.

Jie noriai prisijugia prie nekomercinių iniciatyvų, kartu su bendraminčiais organizuoja nemokamus renginius bendruomenei.

Šiemet atgaivino muzikantų improvizacijų vakarą, rengia tradicines „Kantri Kalėdas“, Žuvienės virimo čempionatą. Už kasmetinę Gatvės muzikos dienos globą Šilutėje V.Stoškui padėką išreiškė pats renginio idėjos autorius muzikantas Andrius Mamontovas.

„Dailininkai kuria ant drobės, o muzikantai kuria ant tylos. Todėl norėtume jums padovanoti tylą“, – kalbėjo vienas iš daugelio bičiulių, tarsi apibendrindamas visų palinkėjimus – nesustoti kurti.

Daugiau nuotraukų – fotogalerijoje

joomplu:7852 joomplu:7862 joomplu:7880

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.