To Šilutės kultūros ir pramogų centras dar nematė – toks buvo įspūdis tų, kurie penktadienį dalyvavo šiemetinės „Lietuvininkų vilties“ premijos įteikimo menininkui ir pedagogui Andriui SIRTAUTUI ceremonijoje.
Šios jau penkioliktą kartą skiriamos premijos įteikimo metu dar nebuvome matę tokio nuoširdaus ir jautraus paprastumo visame kame – pradedant nauju renginio vedėju, kasdiene „darbine“ laureato apranga, visai „nesurikiuota“ sveikintojų eile ir baigiant visai netradicine Andriaus kalba bei sarkastišku jo performansu „Nusilenkimas valdžiai“…
Žmogus, kuriantis savitą Šilutės įvaizdį
„Lietuvininkų vilties“ premiją Šilutės rajono savivaldybėskiria asmeniui ar organizacijai, kurie buria jaunus žmones, skatina jų 
iniciatyvas ir bendruomeniškumą.
Žinia, kad šiemet „Lietuvininkų vilties“ premijos laureatu išrinktas Šilutės meno mokyklos mokytojas A.Sirtautas, pradžiugino didžiąją dalį Šilutės rajono bendruomenės. Kelios dienos iki apdovanojimo ceremonijos ir internetu, ir rankos paspaudimu jį sveikino ir gyrė visi, kas pažįsta. Beje, nei iki ceremonijos, nei po jos nebuvo nė vieno nepritariančiųjų komentaro – tai irgi visai neįprasta Šilutėje…
Plojimai, kurie salėje nuskambėjo vedėjui Laurynui Nikeliui paskelbus 14-os ankstesniųjų šios premijos laureatų vardus nė iš tolo neprilygo ovacijoms, kurios nugriaudėjo pristatant šiemetinį laureatą, jo darbus ir prabilus jam pačiam.
„Lietuvininkų vilties“ premiją laureatui šiemet irgi įteikė ne premijos skyrimo komisijos pirmininkė Genovaitė Kimbrienė, o meras Vytautas Laurinaitis su Seimo nariais Kęstu Komskiu ir Artūru Skardžiumi.
Pasveikinęs visą rajono jaunimą Pasaulinės jaunimo dienos proga, meras linkėjo jo atstovams nepristigti idėjų, veiklumo ir rasti savo vietą gimtinėje.
Jis pastebėjo, kad A.Sirtautas – pedagogas ir menininkas – yra tas žmogus, kuris įneša savitumo į Šilutės gyvenimą ir įvaizdį.
„Tai profesionalus, gabus mokytojas, autoritetas, sukūręs daug įsimintinų darbų, daugelio originalių idėjų autorius. Be to, jis labai moka šaržuoti politikus ir visuomenės veikėjus“, – sakė V.Laurinaitis.
Įteikdamas premijos regalijas ir reaguodamas į išvakarėse išspausdintą A.Sirtauto interviu, kuriame jis pastebėjo, jog esą Šilutėje sklando gandai, kad laureatas privalo vaišinti merą, Seimo narius ir kitus savivaldybės tarnautojus, V.Laurinaitis pašmaikštavo, jog Andriui mero vaišinti nereikės.
Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis sakė, jog Šilutėje yra daug Andrių mylinčių žmonių ir linkėjo jam visada išlikti tokiu jaunatvišku ir žaismingu.
Seimo narys Artūras Skardžius kalbėjo, kad Šilutė turi „puikų maestro“, kurio instaliacijomis žavimasi ir dėl kurio darbų miestas įgyja savitą veidą.
Šilutės meno mokyklos laikinasis vadovas Arnoldas Milukas pasidžiaugė, kad jo vadovaujama mokykla turi puikų pedagogą ir gilų menininką, kuris savo ginklu ne kartą nustebina Šilutę.
Šeima – tradicinė ir netradicinė
Be atskirų kvietimų į sceną lipo Andriaus mokiniai, kolegos pedagogai, jaunimo organizacijų atstovai, politikai, muziejininkai, bibliotekininkai ir daugybė kitų profesijų žmonių, kuriuos veikla suvedė su šiuo jaunu ir talentingu menininku. Jie kalbėjo, kad garbė yra turėti tokį mokytoją ir draugą, ir išreiškė viltis, jog darbas juos dar ne kartą suves bendriems projektams. Andriui linkėta sėkmės gydant mūsų visuomenę nuo abejingumo ir toliau jaunų žmonių mintis versti kūnu, ir pačiam neprarasti šarmo.
Šilutės vaikų darželio „Pušelė“ vadovė Virginija Čėsnienė pabrėžė ir Andriaus šeimos išskirtinumą. Ši šeima, anot direktorės, yra ir tradicinė, ir netradicinė – puoselėjanti tradicines vertybes, bet visiškai nesiekianti modernumo. Tris sūnus – Motiejų, Astijų ir Jurgį – Andrius ir jo žmona Asta augina abu, dirbdami po pusdienį, todėl ir vaikai darželį lanko tik trumpai. Tėvai su savo mažyliais visur yra kartu, todėl, anot V.Čėsnienės, net pliaupiant lietui mieste gali sutikti „Sirtautą su sirtautukais“.
A.Sirtautui Šilutėje įdomu gyventi
Atėjus eilei laureatui tarti atsakomąjį žodį, kaip visada, kukliais languotais marškinėliais ir džinsais vilkintis Andrius su kaupu išpildė visų politikų palinkėjimą „išlikti tokiu, koks yra“. Susirinkusieji turėjo puikią galimybę dar kartą įsitikinti jo išskirtiniu šaržo specialisto talentu.
Pirmiausia Andrius prisipažino jau nuo pat „pasirinkimo dienos buvęs NETEI-SINGAS“, nes prieš savo TEISINGO tėvo valią tapo ne fiziku, o menininku. Individualus sūnaus profesinio perorientavimo planas, kurį jo tėvas kūrė tris dienas užsidaręs virtuvėje, nepavyko, ir Andrius TEISINGU (tokiu, kurio gyvenimo svajonė yra namas, džipas, prūdas su lelijomis ir du vaikai – berniukas ir mergaitė) netapo.
Andrius sakė nesitikėjęs gauti ir „Lietuvininkų vilties“ premijos, o kai tą naujieną perskaitęs spaudoje, riebiai nusikeikęs. Anot jo, dauguma idėjų, už kurias jį nominavo ir kurios ne vienerius metus džiugina šilutiškius ir miesto svečius, yra sugalvotos jo mokinių. Be to, jis manęs, jog šią premiją „gaus TEISINGI ir tėvų valiai paklūstantys jaunuoliai, kurie negriauna rajono ir visos Lietuvos tėvų svajonių“.
„Man niekada nekilo mintis gyventi ne Šilutėje, nes menininkui Šilutė – idealus kraštas“, – tikino laureatas ir čia pat savo mintį paaiškino. Juk kur kitur per 3 mėnesius galėtum 2 kartus perpiešti rinkiminius plakatus, o paskui uždirbtus pinigus išleisti puošdamas miestą?.. Nes Šilutėje miesto puošybai skirti pinigai išleidžiami olandiškiems gėlynams arba TEISINGIEMS kultūriniams projektams paremti. „Tokiems kaip butaforiniai Šilutės valdovų rūmai, kurie tiek pat gyvi, kaip mano tėvo svajonių prūdelis, kuriame trykšta „Litorinoje“ pirktas krioklys ir pliuškenasi butaforinė antis“, – varė toliau Andrius, smagiai prajuokindamas visą salę.
Šilutėje, anot Andriaus, yra labai įdomu. Žmonės, kurie jaudinasi dėl krašto ir tai pasako viešai, yra išvadinami rėksniais, o jo kolegų Meno mokykloje atlyginimai per 5 metus sumažinami 9 kartus.
Įdomu Šilutėje dar ir todėl, kad svarbiausiu kultūros renginiu čia pripažintas žuvienės virimo čempionatas, o didžiausią įtaką sprendžiant su kultūra susijusius reikalus savivaldybėje turi… agronomai ir valytoja. Todėl, esą niekas negalėtų patvirtinti, kad ir šio renginio plakatai nebuvo atspausdinti iš asmeninių Kultūros ir pramogų centro direktorės Jūratės Pancerovos lėšų.
Kreipdamasis į salėje susirinkusį jaunimą, Andrius palinkėjo, kad mūsų krašte būtų daugiau NETEISINGŲ, daugiau neabejingų ir daugiau kandidatų į „Lietuvininkų vilties“ premiją. Kad jis pats galėtų būti tuo, kuo ir norėjo būti – tiesiog menininku, mylinčiu Šilutės kraštą.
Kaip puikiausias šaržo specialistas Andrius pasirodė ir savo kalbos pabaigoje: atliko „vaizdelį“, kurį pavadino „Performansu „Nusilenkimas valdžiai“: jis žemai nusilenkė priešais salėje sėdinčius politikus… O žiūrovai vėl sukėlė ovacijas…
Pabaigoje koncertą surengė jaunimo grupė „Sirupas“.