Vakar beveik 40 tūkst. šalies mokinių laikė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Abiturientų egzamine buvo prašoma samprotauti apie meilę kasdienybėje arba žmogaus atmintį, rašyti rašinį apie asmenybės laisvės temą XX a. lietuvių prozoje arba tėvynės vaizdinį romantinėje Lietuvos literatūroje.
Iš viso egzamine buvo pateikiamos keturios užduotys, iš kurių moksleiviams reikėjo pasirinkti vieną. Prie kiekvienos užduoties nurodyti trys autoriai, iš kurių taip pat reikėjo pasirinkti vienintelį.
Samprotavimo rašinio užduotyje, temoje „Ar meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo?” buvo galima remtis Juozo Tumo-Vaižganto, Mariaus Katiliškio arba Jurgio Kunčino kūryba, temoje „Atmintis: kodėl žmoguje gyva tai, ko jau nėra?” – Vytautu Mačerniu, Antanu Škėma arba Marcelijumi Martinaičiu.
Pasirinkę rašyti literatūrinį rašinį, galėjo rinktis iš temų „Asmenybės laisvės tema XX a. lietuvių prozoje” ir autorių Vinco Mykolaičio-Putino, Balio Sruogos ir A. Škėmos arba „Tėvynės vaizdinys romantinėje Lietuvos literatūroje” pagal Adomą Mickevičių, Antaną Baranauską arba Maironį.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra privalomas visiems kandidatams. Šiemet laikyti valstybinį egzaminą registravosi per 22 tūkstančius, mokyklinį – apie 15 tūkstančių moksleivių. Norint išlaikyti egzaminą, kandidatas turi surinkti ne mažiau kaip 30 proc. galimų taškų. Per valstybinį ir mokyklinį brandos egzaminą leidžiama naudotis norminamaisiais lietuvių kalbos žodynais ir dvikalbiais žodynais.
Tautinių mažumų abiturientai šiemet pirmą kartą laikė tokį pat egzaminą kaip ir lietuviškų mokyklų auklėtiniai. Lengvatos jiems taikomos vertinant.