Lietuvių požiūris į sveikatą: serga, bet vaistų nevartoja

Nors Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) kasmet nusineša daugiausiai gyvybių, vos 55 proc. aukštą kraujo spaudimą bei padidintą cholesterolio kiekį turinčių žmonių reguliariai vartoja paskirtus vaistus. Kiti vaistus vartoja su pertraukomis (13 proc.) arba nevartoja visai, nors turėtų (11 proc.). Gydytojams kardiologams tokia statistika kelia nerimą – nevartojant vaistų neįmanoma kontroliuoti ligų.

Vaistų vartojimas vargina

Pasak gydytojos kardiologės doc. Jolitos Badarienės, sveikiems žmonėms vaistai neskiriami. Jei gydytojas skyrė vaistų, vadinasi, yra liga, kurią reikia jais koreguoti.

„Arterinė hipertenzija ir padidėjusi kraujo riebalų, lipidų koncentracija yra rizikos veiksniai susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis – patirti miokardo infarktą, insultą, kai kuriems pacientams net ir staigią mirtį. Nevartojant vaistų, nekontroliuojama ir liga. Vos porą dienų neišgėrus vaistų nuo arterinės hipertenzijos, ima didėti kraujo spaudimas, kraujagyslių standumas, o kartu ir rizika patirti miokardo infarktą, insultą“, – sako kardiologė.

4 iš 10 šalies gyventojų kamuoja aukštas kraujospūdis ar padidintas cholesterolio kiekis. Net 16 proc. yra diagnozuoti abu šie sveikatos sutrikimai, 14 proc. nustatytas vien aukštas kraujospūdis, o 8 proc. – padidinta cholesterolio koncentracija.

Kodėl pacientai vaistus vartoja nereguliariai arba apskritai nevartoja? Viena pagrindinių priežasčių galimai yra asimptomiškumas, t. y. pacientas nejaučia jokių ligos simptomų. Pavyzdžiui, dislipidemija apskritai nesukelia simptomų, daliai pacientų jų nesukelia ir arterinė hipertenzija.

Įtaką daro ir šalutinio vaistų poveikio baimė. Pacientai dažnai perskaito vaistų informacinius lapelius, kur randa surašyta daug galimų šalutinių poveikių, ir išsigąsta, nors nurodyti nepageidaujami poveikiai nebūtinai pasireikš. Reikėtų gilintis ne į galimus šalutinius poveikius, o į vaisto teigiamą poveikį sveikatai.

Pasak J. Badarienės, iššūkių kelia ir sudėtingi vaistų dozavimo režimai. Jei pacientas serga ir arterine hipertenzija, ir dislipidemija, vaistai skiriami visam gyvenimui. Ilgainiui pacientai pavargsta galvoti, ką gerti ryte, ką vakare, prieš ar po valgio, tad gydytojams reikėtų stengtis, kad vaistų vartojimas būtų kuo paprastesnis. Vaistų kiekį mažina politabletės. Dviejų ar daugiau aktyvių vaistinių medžiagų kombinacija vienoje tabletėje mažina arterinį kraujo spaudimą ir koreguoja cholesterolį.

Jos supaprastina gydymo režimą. Apie politabletes yra girdėję ar jas vartoja 22 proc. gyventojų, daugiausia – vyresnių nei 56 metų. 48 proc. vartojančiųjų politabletes jas įvertino teigiami, nes sumažėjo tablečių skaičius. 22 proc. pasitiki politabletėmis, nes jaučia sveikatos pagerėjimą, 18 proc. – nes geriau jaučiasi, 16 proc. – nes nejaučia šalutinių reiškinių.

Pareigingi – vedę ir vyresni pacientai

Vaistus nuo kraujospūdžio ar cholesterolio pareigingiausiai vartoja vyresni nei 45 metų gyventojai, o turinčių vartoti, bet nevartojančių daugiausiai tarp 36–45 metų pacientų. Gydytojos manymu, vyresni žmonės jaučiasi mažiau atsparūs ligoms, o jaunesnius gali atbaidyti psichologinis aspektas, nes gerdami vaistus žmonės psichologiškai jaučiasi senesni.

Dažnai atsainiau į vaistų vartojimą žvelgia ir tie, kurie nėra sirgę miokardo infarktu, priešinfarktine būkle, nepatyrė širdies kraujagyslių plėtimo procedūros. „Pacientai, kurie jau turėjo kardiovaskulinių įvykių, sąžiningiau geria vaistus. Jie gavo pamoką, žino, kokia situacija gali būti pavojinga. Būna, kad simptomai nyksta, skaudūs prisiminimai blėsta ir vėl prastėja gydymo režimo laikymasis. Kartais iš mirties išplėšti pacientai, kuriems buvo atliktos sudėtingos procedūros, savavališkai nusprendžia nebevartoti vaistų“, – komentuoja gydytoja.

Vaistų vartojimui teigiamos įtakos turi šeiminė padėtis. Susituokę ar neregistruotoje santuokoje gyvenantys pacientai dažniau vaistus vartoja reguliariai – 58 proc., o tarp vienišių tokių tik 37 proc. Tarp turinčių antrą pusę tokių, kurie vaistų nevartoja, nors turėtų, yra vos 9 proc., tarp vienišių net 22 proc.

„Vyrai dažnai ateina į konsultacijas su žmonomis. Tai gerai, nes žmonos vyrams primena apie vaistus, net juos suskirsto dozėmis, sudeda į dėžutes. Tik svarbu, kad ir pacientas žinotų, ką ir kodėl vartoja, nes geriami vaistai negali būti vien sutuoktinio atsakomybė“, – tikina ji.

Pacientai vaistus nereguliariai dažniau vartoja per atostogas ar savaitgaliais, nes atsipalaiduoja, nebelieka nusistovėjusio režimo. Tokioje situacijoje vėl gali padėti artimieji, paklausiantys, ar atostogauti vykstantis žmogus pasiėmė vaistų, ar nepamiršo jų išgerti. Galima pasitelkti ir įvairias programėles ar priminimus telefonuose.