Lietuva „Rinkos skaidrumo indekse“
„Rinkos skaidrumo indekse“ Lietuva – 21-oje vietoje iš 23 šalių, kas reiškia, jog naudotų automobilių rinka čia neskaidri, o sukčiavimo mastai dideli. 1 iš 4 automobilių atvykstančių į Europą iš JAV atkeliauja per Lietuvą.
53,331 km – tiek kilometrų vidutiniškai „atjaunėja“ automobilis Lietuvoje, tai dvigubai daugiau nei Jungtinėje Karalystėje (JK). Vidutinis platformoje tikrinto automobilio amžius Lietuvoje siekia 10,2 metų. Slovėnijoje, kuri užima I vietą, vidutinis amžius – 6,1 m., Slovakijoje – 7,8 m., Kroatijoje – 8 m. Tai rodo, jog šių šalių pirkėjai ieško naujesnių transporto priemonių.
Naudoto automobilio pirkimas Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje ar Rumunijoje – rizikingas dalykas, nes daug jų parduodama su suklastota rida ir nuslėptais apgadinimais. Apgavystės rinkoje yra tapę šių šalių kasdienybe ir nemažai vairuotojų yra nukentėję.
Prasčiausia padėtis Latvijoje, kur net 23,6 proc. visų tikrintų automobilių turėjo suklastotą ridą. Rumunijoje – 19,6 proc., Ukrainoje – 15,6 proc., Lietuvoje – 18,1 proc. Ukrainoje net 80 proc. naudotų automobilių įvežama iš užsienio, nedaug atsilieka Latvija – 75,5 proc., Lietuva – 75,3 proc., ir Rumunija – 67,2 proc. Daug iš Vakarų atvykstančių automobilių yra patyrę avarijas, tada jie sutvarkomi ir parduodami kaip neturintys trūkumų.
Lietuvoje 59 proc. automobilių kažkada yra patekę į eismo įvykį, Latvijoje – 57,5 proc., Rumunijoje – 57 proc., Ukrainoje – 46,7 proc.
„Didelis importuojamų automobilių kiekis pagrindinė priežastis, kodėl Rytų Europos transporto priemonių rinkoje sukčiavimas toks paplitęs. Atskleisti tokius nusikaltimus sudėtinga, nes viskas vyksta ne vienoje šalyje“, – sako automobilių ekspertas M. Buzelis.
Vakarų šalys – skaidresnės
Vakarų Europoje rinka skaidresnė nei Rytų. Nemažai transporto priemonių į Rytų Europą atkeliauja iš Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos. Iš 23 reitinguojamų šalių skaidriausia JK, bet tai nereiškia, kad britų rinka neturi problemų. Iš visų platformoje patikrintų automobilių JK, 14,5 proc. buvo suklastota rida, 21 proc. – patyrę apgadinimų. Visgi JK turi mažiausią įvežtinių automobilių procentą visoje Europoje – vos 10,7 proc.
Antroji „Rinkos skaidrumo indekse“ Vokietija, kurioje 12,6 proc. automobilių rida yra suklastota, o 21,3 proc. patyrę žalas. Nors Vokietija yra didžiausia automobilių gamintoja Europoje, 26,8 proc. naudotų transporto priemonių čia atkeliauja iš užsienio. Italijoje apgadintų automobilių skaičius mažiausias – 16,6 proc., su suklastota rida – 11 proc.
Prancūzijoje baudos už ridos klastojimą 10 kartų didesnės nei kai kuriose Rytų Europos šalyse, tad nekeista, kad vos 9,6 proc. transporto priemonių yra dirbtinai „atjaunintos“. Prancūzija importuoja 54 proc. naudotų automobilių, kas yra didžiausias skaičius tarp „Skaidrumo indekse“ lyderiaujančių šalių.
Centrinės Europos šalys, Kroatija, Čekija, Vengrija ir Slovakija, „Skaidrumo indekse“ yra per vidurį. Šios valstybės pasižymi dideliu naudotų automobilių importu ir ženklia apgadintų transporto priemonių dalimi.
Pusė naudotų automobilių Čekijoje įvežami iš užsienio, 51,6 proc. turi žalų įrašų, o 11,4 proc. važinėja su suklastota rida. Slovakijoje importuojamų automobilių dalis dar didesnė ir siekia 58,5 proc., 57,7 proc. yra patyrę vienokių ar kitokių apgadinimų, o 1 iš 9 turi suklastotą ridą. Vengrijoje 52,6 proc. automobilių importuoti iš kitų šalių, 55 proc. – apgadinti, o 12,7 proc. su suklastota rida. Išsiskiria Kroatija, kurioje automobilių su suklastotu odometru tik 10,3 proc.