Pirmam Lietuvoje gyvūnų krematoriumui Tauragės rajono Žygaičių seniūnijos Zoliškių kaime jau pritarė Aplinkos apsaugos agentūra, jo laukia ir gyvūnų globėjai. Gyvūnų krematoriumas atsiras privačiame, nuo gyvenamųjų vietovių nutolusiame sklype, o šalia jo parke ketinama įrengti ir kolumbariumą.
Civilizuotas atsisveikinimas
Kaip teigė projekto iniciatorius veterinarijos gydytojas Vitalijus Žebelys, jam pačiam teko susidurti su situacijomis, kai kritus augintiniui šeimininkams iškildavo dilema, kur dėti kūną. Juk beveik niekas nenori palikti jos veterinarijos klinikoje, kad būtų utilizuojama kartu su kitais kritusiais gyvūnais. Užkasti kur nors miške ar laukuose taip pat negalima, nes to ne tik neleidžia įstatymai, bet ir kyla rizika, kad išknis šernai ar išraus vilkai.
Anot veterinarijos gydytojo, būdavo vienas kelias – tai, kas liko iš augintinio, užkasti privačiame gyvūno savininko sklype. „Tačiau ne visi turi žemės. Be to, žiemą vargu ar pavyks iškasti duobę, tad problema labai aktuali“, – pabrėžė V. Žebelys.
Užsienio šalyse – Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje – veikia gyvūnų krematoriumai. Kai kuriuose jų, atsisveikinus su vienu gyvūnu, jo šeimininkams suteikiama galimybė iš karto įsigyti naują augintinį. Tą užsienio patirtį bus bandoma pritaikyti ir Lietuvoje. Tiesa, kol kas neketinama siūlyti naujų gyvūnėlių, bet norima sudaryti sąlygas deramai atsisveikinti su kritusiu augintiniu. „Noriu, kad ir Lietuvoje atsirastų tradicijos, supratimas, kaip tai reikėtų daryti civilizuotai“, – sakė veterinarijos gydytojas.
Vieno – per mažai
Vilnietis Justinas „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad jam buvo sunku rasti vietą, kur būtų galima tinkamai palaidoti ilgus metus šeimoje laikytą šunį. „Mūsų šeimoje gyvena jau ketvirtas šuo. Visus anksčiau gyvenimą baigusius šunis vežėme į Suvalkiją, senelių sodybą. Vilniuje žemės neturime, o išmesti į konteinerį nekilo ranka“, – pasakojo vyras.
Anot jo, veterinarijos specialistai siūlė kritusius gyvūnus perduoti utilizuoti, tai daro Rietave įsikūrusi įmonė. Tačiau šeimininkams tai atrodė nepriimtina, tad kritusius šunis išvežė į kaimą. Justinas sakė, kad dabar Vilniuje jau įrengtos oficialios gyvūnų kapinės, kuriose su savo augintiniu galima atsisveikinti tinkamai. Jau galima pasamdyti ir bendrovės atstovus. Jie paima gyvūno kūnelį, palaidoja kapinėse, o pageidaujant gali ir paminklėlį pastatyti. Žinoma, ši paslauga atliekama ne už dyką.
„Gyvūnų kapinės – ne itin patogioje vietoje, be to, nežinoma, ar ateityje jos nebus panaikintos. Todėl geriau būtų kritusį augintinį kremuoti“, – tvirtino pašnekovas. Jo nuomone, Lietuvai reikėtų ne vieno gyvūnų krematoriumo. Jie labai praverstų ir šalia didžiųjų šalies miestų.
Krematoriumas visai Lietuvai
Tačiau gyvūnų krematoriumą sumanęs statyti tauragiškis V. Žebelys suabejojo didele gyvūnų kremavimo paslaugos paklausa. „Mūsų krematoriumas bus mažiausio pajėgumo. Jame per parą bus galima kremuoti apie 4–5 gyvūnus“, – pasakojo veterinarijos gydytojas.
Pasak jo, kremavus gyvūną, jo pelenus bus galima supilti į gyvūnų augintojo pasirinktą urną. Ją bus galima išsivežti arba palikti ten pat kuriamame parke, kur ketinama įrengti nedidelį kolumbariumą. V. Žebelys pasakojo, kad Zoliškių kaime jam priklauso beveik 3 ha žemės sklypas – vieta neatoki, bet nuošali, aplinkui beveik pusės kilometro spinduliu nėra jokių gyvenamųjų namų.
Pastatyti bei įrengti krematoriumą, sutvarkyti parką, galbūt įrengti kolumbariumą jis ketina savo lėšomis. Veterinarijos gydytojas teigė kol kas nenorintis atskleisti, kiek tai kainuos, nors prasitarė, kad tai bus didelė investicija ir neaišku, ar ji atsipirks. Tiesa, jis prisipažino, jog kyla minčių pasinaudoti ir Europos Sąjungos paramos lėšomis. Gyvūnų krematoriumą numatoma pradėti statyti kitų metų pavasarį, jis galėtų pradėti veikti jau 2017-aisiais. „Mūsų vieno krematoriumo turėtų pakakti visai Lietuvai, bent jau kol kas, kol nėra tvirtos tradicijos taip civilizuotai atsisveikinti su augintiniu“, – akcentavo V. Žebelys. Jo teigimu, kritusio augintinio kremavimas, atsižvelgiant į gyvūno dydį, jo savininkui kainuos nuo 30 iki 150 eurų.
Dešimtmečių siekis
Lietuvos gyvūnų globos draugijos Kauno skyriaus pirmininkas ilgametis kinologas Karolis Masilionis sakė, kad ir vienas gyvūnų krematoriumas mūsų šalyje yra didelis įvykis. Apie tai gyvūnų globėjai kalba jau daugiau kaip dešimtmetį.
Anot K. Masilionio, kol kas Lietuvoje nugaišusius gyvūnus žmonės išmėto, užkasinėja kur nors pakelėse ar pamiškėse. „Apie būtinumą Lietuvoje turėti gyvūnų krematoriumą, o miestuose įkurti gyvūnų kapines su savivaldybių vadovais kalbėta ne kartą. Tačiau dažniausiai išgirsdavome, neva su mirusiais žmonėmis dar neatsisveikinama taip, kaip norima atsisveikinti su šunimis ar kitais gyvūnais. Todėl visi mūsų siekiai atsimušdavo tarsi žirniai į sieną“, – pasakojo K. Masilionis. Jis teigė pasigendantis ir didesnio valdžios atstovų dėmesio gyvūnus auginančių žmonių bei gyvūnų globos organizacijų problemoms.