XX amžiaus pabaigoje kompiuterį ir interneto ryšį turėjo nedaug Lietuvos gyventojų, tačiau pastarieji penkeri metai šalyje tapo tikru proveržiu informacinių technologijų plėtros srityje.
Šiandien kompiuteriu naudojasi didžioji dauguma gyventojų. Internetu teikiamų paslaugų daugėja ir jomis naudojantis sutaupomas laikas ir pinigai – virtualioje erdvėje galime ne tik pirkti prekes, bet ir mokėti mokesčius, užsiregistruoti gydytojo konsultacijai, pateikti skundą, klausimą valdžios atstovams ir atlikti daugybę kitų veiksmų.
Naudojimas informacinėmis technologijomis Lietuvoje kasmet didėja
Šiandien prie interneto prijungtą kompiuterį rasime daugiau nei pusėje namų ūkių. Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenimis, praeitais metais Lietuvoje asmeninį kompiuterį ir interneto prieigą turėjo 55,8 proc. namų ūkių. Palyginti su 2005 metais, asmeninių kompiuterių lietuvių namuose padaugėjo beveik du kartus, o prijungtų prie interneto – net keturis kartus.
Informacinėmis technologijomis daugiausiai naudojasi jaunoji karta. Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos pranešimo duomenimis, 2011 metų pabaigoje daugiausiai interneto vartotojų buvo tarp jaunesnių žmonių: internetu naudojasi 96,9 proc. 15–19 metų amžiaus ir 94,6 proc. 20–29 m. amžiaus žmonių.
Tačiau per metus interneto vartotojų dalis vyresnėse amžiaus grupėse ženkliai paaugo. 60–74 m. amžiaus žmonių grupėje interneto vartotojų dalis išaugo nuo 11,6 proc. 2010 metais iki 26,6 proc. 2011 metais, 50–59 m. amžiaus žmonių grupėje nuo 35 proc. 2010 metais iki 51 proc. praeitais metais.
Be to, žymiai padidėjo interneto vartotojų dalis mažuose miesteliuose ir kaimuose: 2010 metais nuo 2 iki 30 tūkst. gyventojų turinčiose gyvenvietėse internetu naudojosi 55,1 proc. gyventojų, praeitais metais – jau 70,3 proc. gyventojų.
„Greitesnis ir efektyvesnis asmeninių reikalų tvarkymas, galimybė pasiekti įvairiausią informaciją, lengvai susisiekti su kituose miestuose ir užsienyje gyvenančiais artimaisiais – tai tik keletas privalumų, kuriuos suteikia namuose ar darbe turimas kompiuteris su prieiga prie interneto. Žmonės vis labiau įvertina tai, kad informacinės technologijos padeda sutaupyti daug laiko, kuris šiuolaikiniame gyvenime yra nepaprastai brangus,“ – pažymi IVPK direktorius Valdas Kišonas.
Visoje Europos Sąjungoje 2010 metais internetu naudojosi 65 proc. europiečių, iš kurių daugiausiai (90 proc.) – 16–24 metų jaunimas, Estijoje – 74 proc. gyventojų, Latvijoje – 60 proc. žmonių.
Planšetiniai kompiuteriai Lietuvoje įsitvirtina lėtai
Šiuolaikinės technologijos gerokai palengvina kasdienį gyvenimą daugelyje sričių, todėl sparčiai didėja kompiuterių ir interneto vartotojų. Vis dėlto išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai dideliu populiarumu tarp vartotojų šiuo metu dar negali pasigirti. Tyrimų kompanijos TNS atlikto tyrimo duomenimis, praeitais metais Lietuvoje išmaniaisiais telefonais naudojosi 12 proc. Lietuvos interneto vartotojų, o planšetiniais kompiuteriais – 3 proc.
Dažniausiai šiais mobiliaisiais įrenginiais naudojasi jauniausi, t.y. 15–29 metų amžiaus, Lietuvos gyventojai. Taigi jų funkcionalumą išbandžiusių Lietuvoje kol kas nėra daug.
Vertinant duomenis apie planšetinius kompiuterius, labai maža dalis – nuo 3 iki 6 proc. – lietuvių šiam įrenginiui teikia pirmenybę įvairioms funkcijoms atlikti. Daugiausia – 11 proc. – interneto naudotojų planšetinius kompiuterius pasirinktų kaip patogiausius skaityti elektronines knygas. Tik 6 proc. interneto vartotojų šį įrenginį laiko patogiausiu naršyti internete.
Lietuvos vartotojai dažniau pirmenybę teikia nešiojamiems kompiuteriams. Lietuvoje atlikto „Mobile Life“ tyrimo duomenys kol kas rodo aiškų nešiojamojo kompiuterio pranašumą kitų mobiliųjų įrenginių atžvilgiu.
Pavyzdžiui, perkeldami bylas ar muziką, 58 proc. mūsų šalies interneto vartotojų rinktųsi nešiojamąjį kompiuterį, 18 proc. – išmanųjį telefoną ir tik 3 proc. – planšetinį kompiuterį. Vaizdo skambučius 56 proc. mūsų šalies interneto vartotojų atliktų pasitelkę nešiojamąjį kompiuterį, 19 proc. – išmanųjį telefoną ir tik 4 proc. apklaustųjų šiai funkcijai atlikti naudotųsi planšetiniais kompiuteriais.
Interneto populiarumas skatina elektroninių paslaugų kūrimą
Vis didesnė visuomenės dalis naudojasi internetu, todėl viešasis sektorius vis daugiau dėmesio skiria paslaugų perkėlimui į elektroninę erdvę. Pastaruoju metu įgyvendinama vis daugiau elektroninės valdžios projektų, auga valstybės institucijų teikiamų elektroninių paslaugų internete skaičius.
Pasak Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos Struktūrinių fondų administravimo skyriaus vyriausiosios specialistės Giedrės Paškauskaitės, ES ir bendrojo finansavimo lėšomis jau sukurta ir toliau kuriama daugybė Lietuvos gyventojams ir verslo įmonėms naudingų ir reikalingų elektroninių paslaugų.
„Žmonės, užuot vaikščioję po institucijas, gaišę savo laiką eilėse dabar gali dauguma kasdieninių paslaugų rasti internete. Elektroninės paslaugos taupo kiekvieno mūsų laiką, yra paprastai pasiekiamos, prieinamos visą parą. Taip pat jos padeda spręsti ir socialines problemas. Pavyzdžiui, elektroniniai sprendimai žmonėms su negalia padeda lengviau integruotis į visuomenę“, – teigė IVPK atstovė.
Šiuo metu Lietuvoje internetu jau teikiamos tokios paslaugos, kaip gyventojų pajamų deklaravimas, laisvų darbo vietų paieška, vairuotojų pažymėjimų išdavimas, pranešimų policijai pateikimas, gyvenamosios vietos deklaravimas, bibliotekų, archyvų ir muziejų skaitmeninto kultūros paveldo duomenų rinkimas, išankstinė pacientų registracija ir daugelis kitų.