Lietuvoje imigrantų kasmet vis daugėja

Naujieji ES piliečiai. / EIP nuotr.Jau nuo seniausių laikų žmonija nepasižymėjo dideliu sėslumu – migruodavo iš vienos vietovės į kitą dėl geografinių, socialinių priežasčių. Šių dienų migraciją sąlygoja jau ne klimatas ar aplinka, o socialinės, ekonominės ar politinės jėgos.

Žmonės kitoje valstybėse ieško darbo, važiuoja mokytis. Kartais bėga ir nuo politinės priespaudos, nuo religinės arba rasinės diskriminacijos. Pastaraisias metais Lietuvoje atvykėlių skaičius vis didėja.

Į Lietuvą kasmet atvyksta žmonių iš ES valstybių narių, Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos ir kitų trečiųjų šalių.

Tarp imigrantų Lietuvoje – trečiųjų šalių piliečiai

Nors imigracijos mastai šalyje nėra tokie dideli kaip emigracijos, vis dėlto užsieniečių kasmet vis daugėja. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, praeitais metais į Lietuvą atvyko 1673 užsieniečiai –  tai šiek tiek daugiau negu 2010  metais, kai į Lietuvą imigravo 1060 kitų šalių gyventojų.

Į mūsų šalį atvyksta nemažai trečiųjų šalių piliečių. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotojos Linos Burbaitės, nuo šių metų pradžios iki gegužės mėnesio pabaigos buvo išduota 1912 leidimų užsieniečiams dirbti Lietuvoje.

Iš jų 850 asmenų buvo iš Ukrainos, 774 – iš Baltarusijos, 57 – iš Rusijos, 54 – iš Kinijos, 51 – iš Moldovos, 126 – iš kitų šalių.

„Daugiausia migrantų atvyksta iš buvusios Sovietų Sąjungos (SSRS) šalių, kadangi juos tenkina užmokesčio dydis, galimybė susišnekėti rusų kalba ir palyginti netolimas atstumas nuo namų“, – sakė SADM atstovė.

Imigrantams leidimai paprastai išduodami metams, o itin paklausių profesijų atstovams – penkeriems metams. Didžioji užsieniečių dalis – darbininkiškų profesijų atstovai: statybininkai, vairuotojai, virėjai, suvirintojai. Ne visiems trečiųjų šalių piliečiams reikalingi leidimai dirbti Lietuvoje, nes jie gali būti atvykę kitu pagrindu – kaip šeimų nariai, studentai.

Neigiamas gyventojų požiūris į imigrantus                    

Lietuviai, patys būdami viena labiausiai migruojančių visuomenių, yra neigiamai nusiteikę imigrantų atžvilgiu. 2010 metais Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ tyrė Lietuvos gyventojų požiūrį į imigraciją ir darbo imigrantus.

Tyrimas atskleidė, kad absoliuti dauguma respondentų (58 proc.) imigraciją į Lietuvą vertina negatyviai. Labiausiai prieš migrantus yra nusistatę lietuviai (59 proc.); lenkai ir rusai imigraciją vertina kiek palankiau.

Respondentų požiūris į darbo imigrantus daug palankesnis darbuotojams iš Europos Sąjungos šalių, bet yra ypač nepalankus darbuotojams iš trečiųjų valstybių. Net 78 proc. respondentų darbo imigrantų atvykimą į Lietuvą iš trečiųjų šalių vertina neigiamai, o nusistatymas prieš ES imigrantus dvigubai mažesnis.

Lietuvos gyventojai yra nusiteikę ne tiek prieš darbo imigraciją apskritai, kiek prieš užsieniečius iš trečiųjų valstybių. Tradiciškai, ypač neigiamas nuostatas išreiškia vyresni, žemesnio išsilavinimo ir mažas pajamas gaunantys respondentai.

Nepalankiai darbo imigrantus iš trečiųjų šalių respondentai vertina dėl išaugančios konkurencijos darbo rinkoje, imigrantų nesugebėjimo dirbti kokybiškai ir noro pasinaudoti Lietuvos socialine sistema, galimo Lietuvos nutautėjimo, svetimos imigrantų kultūros poveikio, galinčio išaugti nusikalstamumo ar net terorizmo grėsmės.

Palankiai darbo imigrantus vertinantys nurodo, kad imigrantai turi aukštą profesinę kvalifikaciją (ypač darbuotojai, atvykstantys iš ES), prisideda prie ekonomikos augimo ir didina kultūrinę įvairovę.

Imigrantai Lietuvoje išnaudojami?

Europos Sąjungos įvairiuose sektoriuose dirba nemažai neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių. Žinojimas, kad ES galima gauti tokį darbą, yra vienas pagrindinių veiksnių, skatinančių žmones neteisėtai atvykti į ES ir joje apsistoti.

Darbdaviai naudojasi nepalankia neteisėtų migrantų padėtimi ir priima juos į paprastai žemos kvalifikacijos reikalaujančius ir prastai apmokamus darbus. Mažai tikėtina, kad šie darbuotojai dėl savo statuso skųstųsi darbo sąlygomis ar užmokesčiu, todėl jie itin pažeidžiami.

Kai kurios valstybės narės (tarp jų ir Lietuva) vis dar netaiko ES taisyklių, susijusių su neteisėtus migrantus išnaudojantiems darbdaviams skirtinomis sankcijomis ir priemonėmis.

Šių metų balandį Europos Komisija nusprendė suteikti postūmį pažeidimų tyrimo procedūroms prieš Lietuvą ir Lenkiją – paskelbti pagrįstas nuomones ir pareikalauti, kad šios šalys suderintų savo teisės aktus su Darbdaviams taikytinų sankcijų direktyva.

Ši direktyva yra vienas esminių ES kovos su neteisėta migracija elementų. Ja draudžiama įdarbinti neteisėtus migrantus iš ES nepriklausančių šalių, nustatant darbdaviams baudas. Pagal direktyvą reikalaujama, kad, prieš įdarbindami trečiųjų šalių piliečius, darbdaviai patikrintų, ar jie turi leidimą likti, ir, jei šie tokio leidimo neturi, praneštų atitinkamoms nacionalinėms institucijoms.

Linos Burbaitės teigimu, 2011 metais Valstybinė darbo inspekcija nustatė 8 nelegaliai dirbusius užsieniečius. Skundų Lietuvos darbo birža iš trečiųjų šalių migrantų dėl įdarbinimo nėra gavusi.

Atsižvelgdama į Europos Komisijos raginimą ir direktyvos perkėlimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir šių metų pavasarį pateikė suinteresuotoms institucijoms išvadoms gauti tam tikrų įstatymų projektus, kuriuos priėmus būtų visiškai įgyvendintos minėtos direktyvos nuostatos.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.