Šia proga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pirmą kartą Vilniuje organizuoja dviračių turą „Atminties takas“. Kaune, Klaipėdoje ir daugelyje kitų savivaldybių rengiami koncertai, Šiauliuose vyks vaikų piešimo ant asfalto akcija „Piešiu aš Baltijos kelią!“, Panevėžyje organizuojama forumas-diskusija „Lietuvos visuomenė geopolitinės krizės akivaizdoje 1940 ir 2022 metais“.
1989 m. rugpjūčio 23 d., minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai suorganizavo 620 km ilgio gyvąją grandinę. Trijų Baltijos valstybių tautos, sujungdamos Vilnių, Rygą, Taliną – nuo Gedimino pilies iki Ilgojo Hermano bokšto Taline, surengė simbolinį referendumą ir susikibusios rankomis kiekviena savo ir kartu 2 milijonų žmonių apsisprendimu nutiesė kelią į Nepriklausomybę.
Baltijos kelyje stovėjo tiek žmonių, kiek valstybės jų neteko per pirmuosius 15 okupacijos metų. Iš 6 mln. Latvijos, Estijos ir Lietuvos savo piliečių šalys neteko ne mažiau 30 proc. arba 1,8 mln. žmonių, kai tuo tarpu 18 proc. tapo nacistinės okupacijos ir holokausto aukomis, o 32 proc. tapo sovietinio teroro ir genocidinių akcijų aukomis.
Parengta pagal Elta ir BNS inf.