Lietuvoje nuskendo jau 67 žmonės, gaisruose žuvo 52

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje kilo 5190 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų buvo 32,9 proc. mažiau - pernai kilo 7739 gaisrai. Tai mažiausias 6 mėnesių gaisrų skaičius per 17 metų.

206 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje (12,6 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, pernai atlikti 183 darbai). Šių darbų metu jie ištraukė 67 skenduolius (pernai – 61), iš jų 1 vaiką (7), bei išgelbėjo 11 gyventojų (21).

6 gaisrai nusinešė po dvi gyvybes

Per 6 šių metų mėnesius gaisruose žuvo 52 žmonės, iš jų 2 vaikai (pernai per tą patį laikotarpį – 46 gyventojai), o 68 gyventojai (100) patyrė traumų. 5-erių metų pirmojo pusmečio žuvusiųjų gaisruose vidurkis – 57 žmonės, t. y. šiemet jų žuvo 9 proc. mažiau.

Šiemet kilo 6 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 40 gaisrų nusinešė po vieną gyvybę. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 58 gyventojus, 404 pastatus, 34 transporto priemones, 814 gyvūnų.

Miestuose žuvo 12 žmonių (23 proc. žuvusiųjų), kaimo vietovėse – 40 (77 proc.). 15 gyventojų žuvo Kauno apskrityje, 9 – Vilniaus, 7 – Alytaus, 6 – Klaipėdos, 5 – Šiaulių, 4 – Panevėžio, po 2 – Telšių ir Utenos, po 1 – Marijampolės ir Tauragės apskrityse.

Gaisruose žuvo 37 vyrai, 9 moterys, o 6 žmonių tapatybės nenustatytos. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 60 metų. 23 žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo (pernai 19), po 10 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi ir dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, po 2 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų ir dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo. Dviejų žmonių žūties priežastys tikslinamos.

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (24,5 proc.), neatsargus elgesys su ugnimi (15,6 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (12,6 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (7,8 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (6,2 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (3,4 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (2,6 proc.), neatsargus rūkymas (2,4 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (1,9 proc.). Be to, įregistruoti 145 padegimai (2,8 proc.), o 350 gaisrų (6,7 proc.) priežastys dar tiriamos.

Vyrai skęsta daug dažniau

Ugniagesiai atliko ir 7150 gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų atlikta 23,8 proc. daugiau. Ugniagesiai gelbėtojai 3641 kartų teikė pagalbą buityje, 1751 kartą talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 693 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 74 nukentėjusius asmenis bei ištraukė 22 žuvusiuosius.

Šiemet 206 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje (12,6 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, pernai atlikti 183 darbai). Šių darbų metu jie ištraukė 67 skenduolius (pernai – 61), iš jų 1 vaiką (7), bei išgelbėjo 11 gyventojų (21). Daugiausia žmonių nuskendo Vilniaus (13), Klaipėdos (10), Panevėžio (9) bei Kauno (8) apskrityse. Vyrų nuskendo 4 kartus daugiau nei moterų, nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 55 metai.

Remiantis 2015-2019 m. duomenimis, vidutiniškai per pirmą pusmetį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukia 65 skenduolius, šiemet ištraukta 2 skenduoliais daugiau.
Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo 157 gyventojus, iš jų 15 vaikų.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.