Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis per pirmus du šių metų mėnesius Lietuvoje registruota net 2,1 karto daugiau susirgimų vėjaraupiais (6335 ligos atvejai) nei pernai tuo pačiu metu (2953 atvejai).
ULAC specialistai primena, kad nuo šios ligos gali apsaugoti skiepai.
Šilutės rajone sergamumas vėjaraupiais šiemet kone 4 kartus didesnis nei pernai.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus duomenimis, per pirmuosius tris 2013 metų mėnesius buvo užregistruoti 85 vėjaraupių atvejai, o šiemet per tris mėnesius šia liga persirgo net 306 gyventojai.
Dažniausiai vėjaraupiais serga vaikai iki 17 m. (96,9 proc.). Net 72,3 proc. (2280 atvejų) nuo visų susirgusių yra iki 6 metų vaikai. Žymaus skirtumo tarp lyčių nėra, panašiai serga tiek berniukai ir vyrai (3238 susirgimo atvejai), tiek mergaitės ar moterys (3097 atvejai).
Per du šių metų mėnesius didžiausias sergamumas vėjaraupiais buvo registruotas Klaipėdos (40,8 atv./10 tūkst. gyv.) ir Šiaulių (25,26 atv./10 tūkst. gyv.) apskrityse.
Analizuojat pastarųjų penkerių metų (2008-2013 m.) sergamumą vėjaraupiais – stebima mažėjimo tendencija.
Išvengti šios ligos galima pasiskiepijus. Vėjaraupių skiepijimui naudojama gyva vakcina, todėl vaikus dažniausiai rekomenduojama skiepyti kartu su tymų – epideminio parotito – raudonukės (MMR) 
vakcina. Vaikams ir suaugusiems asmenims rekomenduojamos dvi vakcinos dozės. Vėjaraupių vakcina apsaugo ne tik nuo susirgimo vėjaraupiais, bet ir nuo juostinės pūslelinės.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad vėjaraupiai – tai ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti odos ir gleivinių bėrimu. Infekcijos šaltinis – tik sergantis žmogus. Iš sergančiojo vėjaraupiais ligą sukeliantis virusas su seilių lašeliais kalbant, kosint ar čiaudint išsiskiria į aplinką ir oro lašeliais yra perduodamas kitam asmeniui, rečiau – tiesioginio sąlyčio metu per odą, liečiant bėrimus.
Inkubacinis (slaptasis) ligos periodas, iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo, trunka 11-21 dieną. Likus porai dienų iki ligos pradžios, ligonis jau gali užkrėsti kitus, o taip pat visą ligos periodą bei dar 5 dienas po paskutiniųjų bėrimų.
Nuo ligos pradžios sergantysis turi būti izoliuojamas 10 dienų (privaloma neleisti vaiko į darželį, mokyklą, nevesti į lauką). Ligos pradžioje galima skirti priešvirusinių vaistų. Svarbiausia – higiena, gulimas režimas, skysčių balanso atstatymas. Jokiu būdu negalima kasytis bėrimų.
Persirgus vėjaraupiais įgyjamas ilgalaikis imunitetas, tačiau ši liga yra pavojinga savo komplikacijomis: pneumonija, encefalitu, esant sunkioms odos komplikacijoms (pūliniai, kraujosruvos) gali prasidėti antrinė infekcija ir išsivystyti sepsis.
Ypač ši liga pavojinga nėščiosioms dėl viruso perdavimo vaisiui.
Persirgus vėjaraupiais virusas lieka organizme, dažnai vyresnio amžiaus žmonėms sukelia juostinę pūslelinę.