Sėklas perdavė aplinkos ministerijos, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje bei Valstybinės miškų tarnybos atstovai. Saugoti perduotos 123 augalų veislių sėklos, kurios yra svarbios Lietuvos genetinių išteklių fondui.
Medžių – pušų ir eglių – sėklos buvo atrinktos iš unikalias fenotipines ir genotipines savybes turinčių, didžiausią plotą ir genetinę įvairovę atspindinčių populiacijų: Punios šilo genetinių draustinių, Telšių regiono genetinio draustinio ir Avižinčių girios, kuri driekiasi per Aukštaitiją, genetinio draustinio. Stengtasi atrinkti kuo šviežesnius ir geresnio daigumo 2020-2021 m. derliaus Valstybinių miškų urėdijos surinktus sėklų pavyzdžius.
Taip pat perduotos ir elitinės javų – kviečių, miežių, avižų bei kitų Lietuvoje augančių augalų veislių sėklos – po 100 gramų kiekvienos rūšies sėklų. Reikalui esant, jas galima būtų iš saugyklos paimti ir atkurti išnykusias augalų rūšis. Kas kelis dešimtmečius sėklų pavyzdžiai turės būti atnaujinti.
Perduodamų sėklų augalų veislės pasižymi atsparumu grybinėms ligoms, ištverme žiemą, dideliu sėklų arba žaliosios masės produktyvumu ir kitomis vertingomis savybėmis. Pavyzdžiui, pomidorų sėklų veislės išsiskiria skirtingu sunokimo laiku, geru skoniu bei atsparumu transportavimui.
Lietuvoje augalų sėklos saugomos Valstybinės miškų tarnybos saugyklose Kaune ir Akademijoje, Kėdainių rajone. Tarnyba yra sukaupusi atskirų Lietuvai svarbių augalų genetinių išteklių kolekciją.
Siekiant užtikrinti kolekcijos saugumą ilguoju laikotarpiu ir buvo nuspręsta patikėti jos pavyzdžius pasaulinei sėklų saugyklai, įrengtai Svalbardo kalnuose, kuriuose yra amžinas įšalas. Saugykla įgilinta daugiau nei 100 metrų, iš jų 40-60 metrų sudaro uolų sluoksnis. Sėklos čia laikomos iki -18°C temperatūroje.
Sėklos perduotos šiemet, kai sukanka 100 metų kai Lietuvoje pradėta augalų selekcija, o viena iš perduodamų žirnių veislių „Žaliukai“ registruota būtent 1922 metais.