Įprastas manymas, kad kaimynai saugo vieni kitus, nepasitvirtina. Daugiau nei pusė – 59 proc. – niekaip nereaguoja į visą dieną praviras kaimynų buto duris ir galimai neapsaugotą turtą.
Daliai kilusius įtarimus greitai išsklaido kaimynų bute aptikto nepažįstamo žmogaus pasakymas, kad „viskas gerai“. Tai parodė nacionalinis eksperimentas „Praviros durys“, kurį sumanė ir 5 didžiuosiuose šalies miestuose atliko ne gyvybės draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“. Tyrimo eigą ir rezultatus stebėjo kompanija „Spinter tyrimai“.
„Nusprendę patikrinti, kaip kaimynai reaguoja į iš pirmo žvilgsnio įtartiną situaciją jų laiptinėje, pamatėme, kad visą dieną palikus praviras duris, patikrinti, kas vyksta kaimynų bute, ryžtasi tik kas dešimtas praeivis. Tačiau, ir toji, susidomėjusi mažuma, jaučiasi visiškai nuraminta nepažįstamo žmogaus atsakymo – „viskas gerai“ ir neįžvelgia jokio pavojaus.
Tuo tarpu, įkalinimo įstaigose gyvenantys nuteistieji prieš keletą metų „Lietuos draudimo“ apklausoje teigė, kad net ir suplanuotą vagystę įvykdyti sutrukdytų būtent kaimynai. Tai – signalas gyventojams, kad jų įsivaizdavimas, kas geriausiai gali apsaugoti jų būstą, ne visuomet yra teisingas“, – eksperimentą pristato Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ strategijos, marketingo ir klientų departamento direktorė.
Dauguma kaimynų nereaguoja į neapsaugotą turtą
Eksperimentas „Praviros durys“ vyko du mėnesius nuo 2012 metų gruodžio iki 2013 metų vasario mėn. Jo metu penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevė? ?yje buvo pasirinkta 20 butų, skirtingai vertinamų miesto rajonų daugiabučiuose. Juose darbo dienomis įsikūrė stebėtojai, kurių tikslas – užfiksuoti kaimynų reakcijas į nuo ryto iki vakaro pravertas buto duris.
Žmonių reakcijos buvo tiriamos įvairiose situacijose – matomoje vietoje, šalia durų palikus rankines ir kitus daiktus, iš buto sklindant žmonių balsams, televizijos transliacijai ar spengiant tylai. Eksperimento metu buvo siekiama ištirti, ar kaimynai pastebės praviras duris, kaip į jas reaguos, ar imsis veiksmų, siekdami apsaugoti kaimyno turtą.
„Iš anksčiau darytų apklausų žinome, kad žmonės, įsitikinę, jog jų kaimynai tikrai padėtų apsaugoti turtą vagystės atveju. Tačiau, mūsų eksperimento rezultatai parodė, kad daugeliui net nerūpi, kodėl kaimyno durys pravertos, kas vyksta už jų. Net ir pamatę nepažįstamą asmenį kaimyno bute, gyventojai nesivargino pranešti policijai ar buto šeimininkui,“ – sako Aurelija Kazlauskienė.
Eksperimento „Praviros durys“ metu, didžioji dauguma (59 proc.) kaimynų ir kitų, praeinančių laiptine pro pravertas duris, visiškai nereagavo į neapsaugotą kaimynų turtą. Dar 23 proc. atkreipė dėmesį į pravertas duris, tačiau jokių veiksmų jam apsaugoti nesiėmė. Susirūpino ir ėmėsi konkrečių veiksmų (užėjo į vidų arba garsiai pasiteiravo, kas atsitiko) tik 17 proc. pro neapsaugotą turtą ėjusių praeivių. Nė vienas laiptinės praeivis 5 miestuose nesiėmė efektyvių veiksmų – nepaskambino buto šeimininkams.
Eksperimento metu pastebėta, jog gyventi saugiau, kai šalia yra senyvo amžiaus kaimynų – veiksmų, apsaugoti turtą, dažniau ėmėsi vyriausi (56 m. ir vyresni) praeiviai. Moterys dažniau atkreipė dėmesį į įtartiną situaciją bute, tačiau aktyvių veiksmų ėmėsi taip pat retai, kaip ir vyrai. Išsiaiškinti, kas vyksta bute, labiau buvo linkę keliese einantys praeiviai – tikėtina, dėl to, jog jie jautėsi drąsiau.
„Iš viso į butą su praviromis durimis paklausti, kas vyksta, užėjo kas dešimtas pro jas ėjęs žmogus. Dar 7 proc. koridoriuje garsiai pasidomėjo, ar iš tiesų viskas gerai. Užėjusiems į vidų, pirmą kartą sutiktas žmogus įtarimų nesukėlė, o pasiteisinimas „vėdinamos patalpos“ ar „pamiršau uždaryti duris“ kaimynams išsklaidydavo nuogąstavimus, jog tai gali būti vagystė ar įsibrovimas į svetimas patalpas. Tai įrodo, kad gyventojai yra gana patiklūs ir nesigilina, kas iš tiesų vyksta kaimynystėje“,- sako A.Kazlauskienė.
Dieną niekas nevagia?
Stebėtojai užfiksavo įvairias kaimynų reakcijas į pravertas duris. Pavyzdžiui, 25 metų mergina Vilniuje, mačiusi, kad visą dieną buvo pravertos buto durys, tačiau nieko nedariusi, stebėtojams vėliau paaiškino: „Nieko blogo nepagalvojau. Gal kraustosi žmonės. Aš nedaug laiko čia gyvenu, nelabai bendrauju su kaimynais, nepažįstu jų, todėl ir nėjau tikrinti. Vagys? Dieną juk niekas nevagia“.
Kita eksperimento dalyvė, pensininkė iš Vilniaus sakė: „Nieko blogo nepagalvojau, gi pasakėte, kad vėdinate butą. Tik sūnus įtarinėjo, kad gali būti išplėšta, nes paprastai kaimynai niekada taip nepalieka durų“.
Pasak draudikų, atlikti tokį eksperimentą paskatino žmonių deklaruojamas pasitikėjimas kaimynais. Pernai vasarą „Lietuvos draudimo“ atlikto tyrimo duomenimis, net 81 proc. apklausos dalyvių manė, kad vagystės atveju kaimynai nedelsdami skambintų policijai, 54 proc. buvo įsitikinę, kad kaimynai paskambintų buto šeimininkui.
Kito tyrimo, „Vagys mato kitaip“ duomenimis, aktyviausiai vykdomos turto vagystės yra darbo valandomis – 62 proc. Patyrę vagys tvirtina, kad vagystę galima įvykdyti bet kuriuo paros metu, o palankiausias laikas – nuo 9 iki 12 val. darbo die nomis (kai namuose nieko nėra, nes net ir vaikai šiuo laiku būna mokykloje) arba ilgųjų savaitgalių ir švenčių dienomis.
Pernai gyventojams atlyginta nuostolių už beveik 20 mln. litų
„Vagystė iš būsto yra viena iš keturių pagrindinių grėsmių, kurios naikina gyventojų turtą. Mūsų duomenimis, 97 proc. visų nuostolių gyventojų būstams sukelia ugnis, vanduo, vagystė ir gamtos jėgos. Vagysčių skaičius buvo ypač išaugęs krizės metais – 2009-aisiais. Pastaruoju laikotarpiu vagysčių skaičius sumažėjo 17 proc., bet išaugo pavagiamo turto vertė.
Vidutiniškai, vienos vagystės nuostolis siekia 3200 litų. Kaip parodė eksperimentas, net dienos metu kaimynai vargu ar padės apsaugoti svetimą turtą. Todėl reikėtų investuoti į kitas apsaugos priemones – įsivesti signalizaciją, apdrausti turtą“, – sako A.Kazlauskienė.
Pasak jos, „Lietuvos draudimas“ šių metų pradžioje gyventojams pasiūlė naujos kartos būsto draudimo apsaugą, kuri Lietuvos rinkoje turi plačiausią apsaugą nuo 4 pagrindinių grėsmių. Tai pat, ir visų rizikų gyventojų turto draudimą, kuris yra įprastas labiau draudimo prasme brandžių rinkų gyventojams.
„Turėdami didžiausią draudimo patirtį Lietuvoje, gerai žinome, kokie dalykai dažniausiai atsitinka namuose ir butuose. Naująjį būsto draudimą sukonstravome būtent taip, kad jis geriausiai padengtų tas dažniausias keturias grėsmes. Mums atrodė svarbu pasiūlyti galimybę apsidrausti ir nuo tokių atvejų, kaip palikto įjungto lygintuvo, iš vonios išbėgusio vandens ar pamesto namų rakto. Gyventojams nuostoliai būtų atlyginami ir tokiais retais atvejais, kaip, pavyzdžiui, nukritus meteoritui“, – sako A. Kazlauskienė.
2012 metų duomenimis, „Lietuvos draudimas“ apsidraudusiems gyventojams atlygino nuostolių už beveik 20 mln. litų. Įvertinant tai, kad apsid raudęs tik kas ketvirtas namų ūkis, dėl šių grėsmių gyventojų patiriami nuostoliai gali būti net keturis kartus didesni. Brangiausiai – net 47 proc. visų nuostolių – kainavo ugnies suniokotas turtas. Vidutinė ugnies žala yra didžiausia iš 4 grėsmių – siekia 12 tūkstančių litų, bet pernai fiksuotas ir beveik pusę milijono litų kainavęs gaisras.
2010-2012 metais audrų ir kitų gamtos stichijų – smarkaus snygio – skaičius išaugo keturis kartus lyginant su 2009 metais ir ankstesniu laikotarpiu. Šios nelaimės pastaraisiais metais dažniausiai niokoja gyventojų turtą: 5 kartus dažniau nei gaisras, pusantro karto dažniau nei užliejimai ir 7 kartus dažniau nei vagystės. 2012 metais kelios audros gyventojams padarė nuostolių net už 3,6 mln. litų – tai sudarė 20 proc. visų būsto žalų.
Daugiabučiuose dažniausia nelaimė – trūkę vamzdžiai, vandentiekio žarnelės, sukeliančios užliejimus. Pernai , palyginus su ankstesniais metais, dėl vandens sukeltų žalų atlyginta 29 proc. daugiau nuostolių nei 2011 metais Vidutinė žala išaugo iki 1400 litų ir ji yra ketvirtadaliu didesnė nei anksčiau.