27-erių metų bikavėniškis Tadas Juknius, sukūręs unikalų pleistrą, saugantį žaizdas nuo užkrėtimo, tapo projekto „Lietuvos garbė“ laureatu. Jis apdovanotas „Metų išradėjo“ statulėle.
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną TV3 televizija jau vienuoliktą kartą surengėmūsų šaliai nusipelniusiųjų paprastų žmonių apdovanojimus „Lietuvos garbė“.
Šiemet „Lietuvos garbės“ statulėlės buvo įteiktos septyniems herojams – puikiems mūsų šalies piliečiams, garsinantiems Lietuvą gerais darbais. Tadui apdovanojimą įteikęs vienas garsiausių Lietuvos verslininkų Ilja Laursas sakė, kad jei Lietuva turi tokių išradėjų, vadinasi, Lietuva turi ateitį.
Išmanusis pleistras naikina daugelį bakterijų
TV3 nuo metų pradžios kvietė žiūrovus siūlyti asmenis, kurie 2015-aisiais nusipelnė mūsų šaliai. Kovo 11-osios vakarą prasidėjusioje iškilmingoje ceremonijoje buvo pasakojamos išskirtinės, jautrios, ypatingos istorijos.
Biomedicinos specialistas, nanotechnologijų srityje dirbantis mokslininkas T.Juknius sukūrė pasaulyje unikalią medicininę priemonę – sidabro nanodalelėmis praturtintą išmanųjį pleistrą. Jis apsaugo žaizdą nuo užkrėtimo, o specialus jame esantis indikatorius parodo, kada žaizdoje prasideda infekcija. Pleistras naikina daugelį labai pavojingų bakterijų – net ir tas, kurios atsparios antibiotikams.
Pasak jaunojo išradėjo, antibakterinės sidabro savybės žinomos tūkstančius metų: ilgose jūrų kelionėse šio metalo būdavo dedama į vandens statines, kad negestų vanduo. Sidabro jonai sutrikdo atitinkamų molekulių biocheminius procesus, taip sustabdydami bakterijų dauginimąsi.
„Mintis sukurti antibakterinį pleistrą kilo galvojant apie vietas, kuriose vyksta karas, stichinės nelaimės. Ten, kur tikimybė užsikrėsti yra labai didelė, o gauti medicininę pagalbą sudėtinga, net ir smulkūs sužeidimai gali būti pavojingi gyvybei“, – pasakojo Tadas.
Jis mano, kad ištobulinus gamybos technologiją, pleistro kainą galima sumažinti iki kelių centų, o jo išradimas gali pasitarnauti kritinėse situacijose, kai kyla pavojus kraujo užkrėtimui. Šia idėja tiki ir teikia finansinę paramą tyrimams dvi mokslo įstaigos – Kauno technologijos universitetas ir Sveikatos mokslų universitetas.
Stebėjo žaizdas tvarstančią mamą
Tadas gimė ir užaugo Vainuto seniūnijoje, Bikavėnuose. Jaunojo išradėjo tėtis Steponas yra veterinarijos gydytojas, mama Ona – visuomenės slaugė. Tėvai juokauja, kad jau būdamas pusantrų metų Tadas bažnyčioje atsigulęs žiūrėdavo į lempas, tyrinėdamas iš kur šviesa ateina.
Tado mama dirbo medicinos punkte ir į ją kreipdavosi visi Bikavėnų gyventojai. Kartais ligonius moteris priimdavo ir namuose. Tadas matė, kaip mama tvarsto žaizdas, kaip sunku vėliau tuos tvarsčius nuimti. Tada jam kilo mintis, kad būtų gerai patobulinti žaizdų gydymo procesą.
Tai paskatino vaikiną galvoti apie medicininę priemonę, kuri palengvintų sunkių žaizdų gijimą, padėtų sumažinti skausmą, gerai gydytų, neleistų žaizdoms supūliuoti.
Smalsumas ir net keliuose Lietuvos universitetuose įgytos žinios atvedė Tadą prie pasaulinio lygio išradimo.
„Mano kaip mokslininko tikslas yra kurti ir išradimus pritaikyti praktikoje, kad žmonės juos naudotų kiekvieną dieną, kad tai atneštų naudą ne tik man, ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio žmonėms, kad visiems būtų geriau gyventi“, – sakė jaunasis mokslininkas, ant šventinio renginio vedėjos Audrės Kudabienės rankos demonstruodamas savo išradimą.
Tado sėkmės istoriją Lietuvos žiūrovams pasakojęs dainininkas Andrius Mamontovas neabejojo, kad jo išradimas netrukus išgarsins Lietuvos vardą mokslo pasaulyje. O I.Laursas pabrėžė, kad išradėjai yra ypatingi žmonės, turintys daug drąsos imtis to, ko kiti nėra darę, ir turintys daug kantrybės savo išsikelto tikslo siekti šimtus, tūkstančius ir šimtus tūkstančių kartų kartojant bandymus, eksperimentus, tyrimus.
Sužinoję, kad Tadas nuo mažens labai domėjosi aviacija, pats konstravo modelius, „Lietuvos garbės“ rengėjai išpildė slaptą vyro svajonę – jis galės paskraidyti virš Lietuvos su kariniu lėktuvu.