Lietuvos jūrų muziejuje surengta konferencija „Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje: rezultatai, iniciatyvos ir iššūkiai ateičiai“ pažymėjo naujojo muziejaus objekto – Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro veiklos pradžią. Pirmieji šio centro „klientai“ bus jau ateinančio pavasario ruoniukai rastinukai.
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras – naujausias Jūrų muziejaus projektas, svarbus ne tik muziejui, Klaipėdai, Lietuvai, o ir visoms šalims prie Baltijos.
Centro siekis – gydyti nuo žmogaus veiklos nukentėjusius ruonius ir paukščius, o vėliau juos paleisti laisvėn. Čia siekiama sukurti šiuolaikinius standartus atitinkančią jūros gyvūnų gelbėjimo sistemą, vykdyti tyrimus bei visuomenės švietimą. Centras skiriamas Baltijos jūros ruoniukų gydymui ir reabilitacijai, jo dėka Lietuva turės daugiau galimybių prisidėti prie Baltijos gyvūnų ir visos ekosistemos gerovės. Baltija – viena labiausiai užterštų jūrų, kurios likimas priklauso tik nuo mūsų sąmoningumo, dėl žmonių veiklos kenčia jūros gyvūnai.
Pilkieji ruoniai – didžiausi jūros žinduoliai, dažniausiai sutinkami Lietuvos pakrantėje. Be jų Baltijoje gyvena žieduotieji bei paprastieji, ir banginis – paprastoji jūrų kiaulė. Atsikuriančioje pilkųjų ruonių populiacijoje jau yra apie 30 000 individų. Iki Antrojo pasaulinio karo Baltijoje gyveno apie 100 000 ruonių.
Kasmet Lietuvos pajūryje randama daugiau kaip 20 pilkųjų ruonių jauniklių ar sužalotų suaugusių ruonių. Priežastis – žmogaus veikla: žvejyba, laivyba, plastiko ar cheminė tarša, klimato kaita.
Sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę jaunikliai gydomi Jūrų muziejuje, o sustiprėję paleidžiami atgal į jūrą. Muziejininkai iki šiol ruoniais rūpinosi neturėdami tinkamų patalpų, ruoniukai patekdavo į administracinį pastatą, kur jiems įrengtos dvi vonios.
Muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, daugiau nei 30 metų gelbstintis šiuos gyvūnus, teigia, kad būtent dėl žmogaus veiklos jūra tampa nepalanki gyvūnams. Kita priežastis – žuvies trūkumas jūroje – 80 proc. Baltijos žuvų resursų yra sunaikinta, tad ruonėms ne visada pavyksta sukaupti pakankamai energijos žindymui. Patelė vaikus prižiūri tik 15-20 dienų, per tą laiką ruoniukai turi užaugti nuo 14–15 iki 40-50 kilogramų. Jeigu jie tiek svorio nepriauga, jiems nebeužtenka riebalų sluoksnio, apsaugos nuo šalčio, energijos ir jūra juos išsekusius išmeta į krantą. Vien šiemet tokių jauniklių į muziejų pateko net 22, trijų išgelbėti nepavyko.
Per daugiau nei 30 metų muziejuje išgydyta ir paleista į laisvę jau 150 ruonių jauniklių.
Per pastaruosius 10 metų daugėja ir kritusių Lietuvos pakrantėje ruonių, per paskutinius 4 metus rasta daugiau nei 200 gaišenų. Tirti, kodėl gaišta ruoniai svarbu, nes tik taip galime sužinoti daugiau apie jūros būklę, ruonių sveikatą, mirties priežastis.
ES standartais grįstas požiūris į aplinkosaugą ir rūpestis gyvūnais paskatino muziejų bendradarbiauti su Aplinkos ministerija ir buvo gautas dalinis finansavimas gyvūnų reabilitacijos centro statybai. Architektai siekė pastato siluete atkartoti aplinkinės gamtos – kopų formas, todėl jis darniai įsilieja į Kuršių nerijos gamtovaizdį. Centre įrengti 6 vidiniai baseinai, 4 atviri lauko, didžiojo baseino tūris – net 280 kub. m., specialus baseinas paukščiams.
Centre planuojama per sezoną priimti 30–40 ruoniukų, jis bus skirtas ir jūriniams paukščiams. Centrą papildys ekspozicija.