Atskirtis tarp savivaldybių išlieka didelė, o socialiniai rodikliai gerėja netolygiai, parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė.
Skirtumai tarp regionų didžiuliai: nedarbo lygis skiriasi 3 kartus, pašalpų gavėjų – 23 kartus, o vidutinis atlyginimas – šimtais eurų.
Atlyginimai Šilutėje išaugo 9 procentais
Vidutinis mėnesio atlyginimas „į rankas“ Šilutės rajono savivaldybėje 2016 metais, palyginti su 2015 metais, išaugo beveik 9 proc., vidutiniškai mūsų rajone pernai žmonės uždirbo 487 eurus per mėnesį „į rankas“.
Nepaisant augimo, vidutinis atlyginimas Šilutės rajono savivaldybėje nemažai atsiliko nuo vidutinio atlyginimo Lietuvoje (602 eurų per mėnesį atskaičius mokesčius).
Daugiau nei šilutiškiai 2016 metais uždirbo visų kaimyninių savivaldybių gyventojai: Šilalės – vidutiniškai 492 eurus per mėnesį „į rankas“, Tauragės – 494 eurus, Pagėgių – 538 eurus, Klaipėdos rajono – 555 eurus.
Daug bedarbių ir pašalpų gavėjų
Šilutės rajone vis dar aktuali nedarbo problema, nors ji ir mažėja. Nedarbo lygis Šilutėje 2016 metais siekė 12,2 proc. (šalies vidurkis – 8,1 proc.). Kaimyniniuose rajonuose pernai nedarbo lygis buvo mažesnis: Tauragėje – 10,8 proc., Pagėgiuose – 10 proc., Šilalėje – 7,5 proc., Klaipėdos rajone – 6 proc. Šis procentas nurodo bedarbių dalis nuo visų darbingo amžiaus gyventojų.
Socialinės pašalpos Šilutės rajono savivaldybėje pernai prireikė 4,5 proc. gyventojų, Tauragės savivaldybėje – 4,8 proc. gyventojų, Pagėgių savivaldybėje – 6,8 proc. gyventojų, Šilalės savivaldybėje – 3,7 proc. gyventojų, Klaipėdos rajono savivaldybėje – 1,7 proc. gyventojų. Šalies vidurkis: pašalpas gauna 3 proc. gyventojų.
2015 metų pabaigoje vienam Šilutės gyventojui teko 981 euras tiesioginių užsienio investicijų. Tauragėje – 565 eurai, Pagėgiuose – tik 10 eurų, Šilalėje – vos 5 eurai, Klaipėdos rajone – net 4815 eurų (šis rodiklis – penktas Lietuvoje ir viršija šalies vidurkį). Tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui vidurkis Lietuvos – 4673 eurai.
Šilutės rajone 2015 metais buvo palyginti nemažos materialinės investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą – 1033 eurai vienam gyventojui. Šis rodiklis Pagėgių savivaldybėje buvo 697 eurai, Šilalėje – 521 euras, Tauragės savivaldybėje – 1001 euras, Klaipėdos rajone – net 5336 eurai. Lietuvos vidurkis – 2020 eurų.
„Pastebima, kad savivaldybių socialiniai rodikliai dažnai yra tiesiogiai susiję su investicijų lygiu. Gerai, kad Šilutėje investicijų po truputį daugėja, gerėja ir socialiniai rodikliai. Spartesnio žmonių gyvenimo gerėjimo regionuose galima tikėtis tik sutelkus jėgas pritraukti investuotojus, sukuriant kuo palankesnes sąlygas veikti verslui“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.
Kodėl nemažėja atskirtis tarp regionų?
„Svarbu pabrėžti, kad skirtumai ryškūs ne tik tarp didžiųjų miestų ir rajonų, o ir tarp sėkmingų ir stagnuojančių savivaldybių. Yra mažų savivaldybių, kur socialiniai rodikliai lenkia šalies vidurkį – pavyzdžiui, Jonavos, Kėdainių rajonų gyventojai gali džiaugtis uždirbantys daugiau nei vidutiniškai Lietuvos dirbantieji, ir investicijų šios savivaldybės pritraukia daugiau nei kai kurie iš didžiųjų miestų“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė A.Čepukaitė.
Vidutinis atlyginimas pernai šalyje augo 9 proc. ir viršijo 600 eurų „į rankas“, tačiau net penktadalyje šalies savivaldybių žmonės vidutiniškai uždirbo mažiau kaip 500 eurų atskaičius mokesčius.
Mažiausios algos buvo Šalčininkų savivaldybėje, vidutinis atlygis čia – 451 euras „į rankas“, tai – 234 eurais mažiau, nei uždirbo kaimynystėje gyvenantys vilniečiai. Be to, analizė parodė, kad šie skirtumai tik didėja.
Nors pastaruoju metu kalbama apie darbuotojų trūkumą, daugiau kaip penktadalyje savivaldybių vis dar labai opi problema išlieka nedarbas. Pavyzdžiui, Ignalinos r., Lazdijų r., Kalvarijos savivaldybėse pernai darbo neturėjo kas aštuntas darbingo amžiaus gyventojas. Apie pusė bedarbių šiose savivaldybėse buvo ilgalaikiai, tai yra nedirbo ilgiau kaip metus.
Nenuostabu, kad akivaizdžiai skiriasi skaičius gyventojų, kuriems reikėjo socialinių pašalpų. Jei Neringoje, Klaipėdoje, Vilniuje, Elektrėnuose pašalpas gavo tik vienas iš šimto žmonių, tai Lazdijų ir Kalvarijų savivaldybėje – beveik kas dešimtas.
„Savivaldybės, turinčios prasčiausius socialinius rodiklius, išsiskiria tuo, kad pritraukia mažiausiai investicijų. Tai akivaizdu net lyginant kaimynines savivaldybes. Pavyzdžiui, Utenoje bedarbių buvo 10 proc., kaimyniniuose Zarasuose – 14 proc., o investicijos iš užsienio vienam gyventojui skyrėsi net 69 kartus! Radviliškio rajone tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, buvo sukaupta 38 kartus mažiau nei Kėdainiuose. Atitinkamai ir bedarbių Radviliškyje buvo gerokai daugiau, ir vidutinis atlyginimas 133 eurais „į rankas“ mažesnis. Tokių pavyzdžių yra ne vienas“, – teigia A.Čepukaitė.
Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno, kelia nerimą tai, kad net ketvirtadalyje savivaldybių sukauptų tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui teko mažiau kaip 100 eurų, ir ši investicijų atskirtis didėja. Regionuose gyvenimas sparčiau gerės tik tada, kai šie sugebės pritraukti investicijų – tiek užsienio, tiek vietos. Tai ir centrinės, ir vietos valdžios pareiga.
„Centrinė valdžia turėtų nebeapmokestinti investicijų, tai yra netaikyti pelno mokesčio visam reinvestuojamam pelnui. Dėl investicijų turi konkuruoti ir pačios savivaldybės. Bendraudami su verslu girdime daug istorijų, kai planai statyti gamyklą buvo perkelti į kitą šalį dėl biurokratinių kliūčių, tokių kaip leidimų statybai išdavimo vilkinimas, ilgai užtrukęs žemės paskirties keitimas ir t.t. Ir nesvarbu, kas sukūrė kliūtis – vietos ar centrinė valdžia. Jei vietos valdžia iš tiesų nori padidinti atlyginimus, pirmiausia turi paklausti savęs – ar tikrai viską padarėme, kad investicijos ateitų būtent į mūsų rajoną“, – sako Ž.Šilėnas.
Visa analizė „Atlyginimai, nedarbas ir socialinės pašalpos gavėjai – skirtumai tarp savivaldybių“ skelbiama Lietuvos laisvosios rinkos instituto tinklalapyje http://www.llri.lt
Faktai
* Lietuvoje 2016 m. vidutinis mėnesio atlyginimas „į rankas“ buvo 602 eurai. Skirtumai savivaldybėse buvo nuo 685 eurų „į rankas“ Vilniuje iki 451 euro Šalčininkuose.
* 2016 m. šalies vidutinis nedarbo lygis buvo 8,1 proc. Skirtumai savivaldybėse buvo nuo 4,8 proc. (Elektrėnų sav.) iki 15,4 proc. (Ignalinos r. sav.).
* Vidutiniškai tiesioginių užsienio investicijų (2015 m. pabaigoje) vienam šalies gyventojui teko 4673 eurai – nuo 1 euro (Rietavo sav.) iki 16 729 eurų (Vilniaus m. sav.).
* Materialinės investicijos vienam šalies gyventojui (2015 m. pabaigoje) vidutiniškai siekė 2020 eurų. Skirtumai savivaldybėse – nuo 373 eurų (Skuodo r.) sav. iki 5344 eurų (Alytaus r. sav.).