Nuo šių metų kovo mėnesio Lietuvoje vyksta viešų diskusijų ciklas apie aštuonerius narystės Europos Sąjungoje metus.
Žinomi visuomenės veikėjai, žurnalistai, politologai kartu su šalies piliečiais diskutuoja apie tai, kokios įtakos Lietuvai turėjo narystė ES: kaip ji pakeitė kasdienį gyvenimą, kokius privalumus pajuto žmonės, su kokiais sunkumais ir problemomis susidūrė, kokios perspektyvos laukia ateityje.
Visuomenei taip pat pristatomas artėjantis šalies pirmininkavimas ES Tarybai ir anksčiau ES Tarybai pirmininkavusių valstybių patirtis.
Viena iš diskusijų penktadienį vyko Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje.
Diskusijų tikslas – didinti visuomenės žinias apie ES
Artėjant 8-tosioms narystės Europos Sąjungoje metinėms, 17-oje Lietuvos miestų kovo– gegužės mėnesiais vyksta viešų diskusijų ciklas „Lietuva–Briuselis: 8 metai Europos Sąjungoje“.
Vienų iš projekto iniciatorių, Užsienio reikalų ministerijos atstovų teigimu, šiomis diskusijomis siekiama didinti Lietuvos visuomenės informuotumą, žinias apie Europos Sąjungą, skatinti aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo bei valdymo procesuose ir stiprinti Lietuvos gyventojų europinę tapatybę.
Jau įvykusias diskusijas vedė žurnalistas, laidų vedėjas Aurimas Perednis, į politologijos žinių reikalaujančius klausimus apie Europos Sąjungą atsakinėjo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojai dr. Margarita Šešelgytė ir dr. Tomas Janeliūnas.
Diskusijose taip pat dalyvavo Užsienio reikalų ministerijos atstovai, o konkrečiam miestui ar regionui aktualias problemas padėdavo nustatyti vietos žurnalistai ir visuomenės veikėjai.
Politologas, žurnalo „IQ“ politikos redaktorius dr. Tomas Janeliūnas teigia, kad būtina kalbėti su šalies gyventojais apie narystę Europos Sąjungoje.
„Egzistuoja nemažai nesusipratimų ar mitų apie Europos Sąjungą. Pavyzdžiui, esama nuomonių, kad dėl vos ne visų didėjančių kainų kalta ES. Gyventojams svarbu gauti atsakymus į paprasčiausius klausimus, kurie kartais dingsta viešoje erdvėje ar juo labiau oficialiuose pranešimuose iš valstybės institucijų.
Todėl gyvi pokalbiai su ekspertais leidžia geriau pajusti, kas rūpi paprastiems žmonėms, ir kokia jų nuomonė apie ES“, – sakė VU TSPMI dėstytojas.
Tomo Janeliūno nuomone, per aštuonerius metus Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą pasikeitė labai daug dalykų.
„Mes ne tik įpratome atsakingiau žiūrėti į savo priimamus politinius sprendimus, bet ir daugiau planuoti savo ateitį. ES fondų parama verčia pasitempti, planuoti projektus keleriems metams į priekį, rūpintis savo plėtros prioritetais, o svarbiausia – skatina iniciatyvumą.
Be ES Lietuvoje tikrai būtų žymiai mažiau naujų infrastruktūros, pramonės, kultūros, sporto objektų, žymiai sunkiau būtų šalies žemdirbiams konkuruoti pasaulinėje rinkoje. O paprastiems žmonėms tai, kas šiuo metu atrodo savaime suprantama, pavyzdžiui, nebereikia stovėti pasieniuose keliaujant į ES šalis“, – apie narystės ES naudą pasakojo ekspertas.
Diskusijos vyksta visoje Lietuvoje
Viešos diskusijos organizuojamos 17-oje Lietuvos miestų. Vilniuje, Visagine, Utenoje, Marijampolėje, Alytuje, Jonavoje ir Kaune diskusijos jau įvyko. Iki gegužės pabaigos numatomi renginiai dar 10-yje miestų: Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Mažeikiuose, Kėdainiuose, Telšiuose, Tauragėje, Ukmergėje, Plungėje ir Šilutėje.
Pasak projekto iniciatorių, vidutiniškai į diskusijas susirenka apie 60 žmonių. Daugumoje iki šiol vykusių renginių dalyvavo ir vietos žiniasklaida – televizijos, spaudos atstovai, tad informacijos sklaida vyksta ir platesniam visuomenės ratui po diskusijų.
Tomo Janeliūno teigimu, žmonės mėgsta diskutuoti ir nevengia įvairių klausimų.
„Gana dažnai žmonės Lietuvos narystę Europos Sąjungoje supina su bemaž visomis žmonėms aktualiausiomis problemomis – bendru gyvenimo lygiu, kainomis, šildymo brangumu. Nors didžioji dauguma žmonių sutinka, kad narystė ES buvo teisingas sprendimas, tačiau jaučiamas tam tikras nusivylimas, kad „per lėtai“ mes dar judame tikrosios Europos link“, – apie gyventojams rūpimus klausimus pasakojo pašnekovas.
Diskusijų metu aptariami ir kiti klausimai, pavyzdžiui, gyventojai domisi, už ką atsakingos ES institucijos, kaip vyksta sprendimų priėmimas, kokios įtakos tam turi Lietuva, kodėl tenka vykdyti vienus ar kitus įsipareigojimus.
Taip pat diskutuojama apie Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2013 metais – ne visi dalyviai prieš renginį būna girdėję apie šią aktualiją.
Diskusijų ciklą inicijavo Užsienio reikalų ministerija, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir Europos Parlamento informacijos biuras Lietuvoje. Projektą finansuoja Europos Sąjunga, įgyvendinant Valdymo partnerystės susitarimą.
Rašyti atsakymą